Ukraina 2022–2024. Masyvios atakos prieš energetikos infrastruktūrą. Miestai be elektros dienomis ir savaitėmis. Žmonės, kurie dar vakar gyveno normalų gyvenimą, staiga atsiduria tamsoje – tiesiogine ir perkeltine prasme.
Tai ne filmas. Tai realybė, kuri per pastaruosius metus priartėjo ir prie mūsų sienų.
Lietuvos civilinės saugos institucijos vis garsiau kalba apie individualų pasirengimą. Kas dar prieš kelerius metus skambėjo kaip paranoja, šiandien – oficiali rekomendacija.
72 valandų taisyklė
Civilinės saugos doktrina remiasi paprastu principu: krizės atveju kiekvienas gyventojas turėtų gebėti išgyventi 72 valandas savarankiškai, nelaukdamas pagalbos.
Trys paros. Tiek laiko gali užtrukti, kol tarnybos susiorientuos, kol pagalba pasieks, kol situacija stabilizuosis. Per tą laiką – jokios elektros, jokios parduotuvės, jokio įprasto gyvenimo.
Ką tai reiškia praktiškai? Vanduo, maistas, vaistai – suprantama. Bet šiuolaikiniame pasaulyje prie būtinybių prisideda dar vienas dalykas: energija mobiliems prietaisams.
Telefonas krizėje – ne prabanga
Skeptikai klausia: kam krizėje telefonas? Ar ne svarbiau maistas ir vanduo?
Svarbiau. Bet telefonas – ne pramogai.
Telefonas – tai avarinis numeris 112. Tai žinutė artimiesiems, kad esate gyvi. Tai oficialios informacijos kanalas, kai gandai plinta greičiau nei faktas. Tai žibintuvėlis, kai aplink tamsa. Tai žemėlapis, kai reikia evakuotis.
Be veikiančio telefono krizės metu tampate izoliuoti. Nežinote, kas vyksta. Negalite pranešti, kur esate. Negalite iškviesti pagalbos.
Infrastruktūros pažeidžiamumas
Elektros tinklas – sudėtinga sistema, priklausanti nuo daugelio grandžių. Transformatoriai, paskirstymo stotys, oro linijos – kiekvienas elementas gali tapti silpnąja vieta.
Gamtos stichijos – audros, lijundros, potvyniai – reguliariai išjungia elektrą tūkstančiams vartotojų. Technogeninės avarijos – rečiau, bet pasitaiko. Kibernetinės atakos – nauja, auganti grėsmė.
O yra ir scenarijai, apie kuriuos prieš kelerius metus nekalbėdavome garsiai. Kariniai konfliktai, infrastruktūros sabotažas, masiniai sutrikimai. Tai, kas vyko Ukrainoje, teoriškai gali įvykti bet kur.
Avarinis krepšys: ką rekomenduoja specialistai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia rekomendacijas gyventojams. Sąraše – vanduo, maistas, vaistai, dokumentai, pinigai grynaisiais, žibintuvėlis, radijo imtuvas.
Prie šio sąrašo vis dažniau pridedamos ir išorinės baterijos. Pilnai įkrautas powerbank – galimybė palaikyti ryšį tada, kai elektros tinkle jo nėra.
Rekomenduojama talpa – bent 10 000 mAh, kad pakaktų keliems pilniems telefono įkrovimams. Idealiu atveju – 20 000 mAh ar daugiau, ypač jei šeimoje keli telefonai.
Ukrainos pamoka
Ukrainiečiai per pastaruosius metus tapo ekspertais, kaip išgyventi be elektros. Jų patirtis – vertinga pamoka visiems.
Powerbank tapo viena geidžiamiausių prekių. Žmonės nešiojosi po kelis – vieną naudojo, kitą laikė rezerve. Kas turėjo – dalijosi su kaimynais.
Paaiškėjo paprasta tiesa: kai tinklas griūva, individualūs ištekliai tampa gyvybiškai svarbūs. Tie, kurie buvo pasiruošę, išgyveno lengviau. Tie, kurie nebuvo – mokėsi sunkiuoju būdu.
Kibernetinės grėsmės
Naujas frontas – kibernetinė erdvė. Atakai prieš elektros tinklus nebūtina raketa. Kartais pakanka kodo.
Europos energetikos infrastruktūra patiria nuolatinius kibernetinių atakų bandymus. Dauguma atkreipiami. Bet specialistai pripažįsta – klausimas ne „ar”, o „kada” pavyks pralaužti gynybą.
Tokios atakos gali išjungti elektrą dideliame regione valandoms ar dienoms. Be jokio fizinio sunaikinimo, be įspėjimo, be aiškaus priešininko.
Individualus pasirengimas – vienintelė draudimo polisas, kurį galite kontroliuoti patys.
Sezoniniai pavojai
Net be geopolitinių grėsmių, Lietuva kasmet susiduria su gamtos iššūkiais.
Žiemos audros – nulaužtos šakos, nutrūkę laidai, rajonai be elektros. Vasaros perkūnijos – transformatorių gedimai, perkrovos. Pavasario potvyniai – užlietos pastotys.
Kiekvienas sezonas turi savo rizikas. Ir kiekviename sezone žmonės lieka be elektros ilgesniam laikui, nei tikėjosi.
Valstybinės institucijos dirba, brigados skuba taisyti, bet fizikos nepakeisi – kai pažeista daug objektų vienu metu, prioritetai tenka kritinei infrastruktūrai, o gyvenamieji rajonai laukia eilėje.
Šeimos planas
Civilinės saugos specialistai ragina kiekvieną šeimą turėti planą: ką daryti, jei…
Kur susitikti, jei telefono ryšys neveikia? Kas prižiūri vaikus, jei tėvai negali grįžti? Kokie artimiausi evakuacijos taškai?
Ir šalia šių klausimų – praktiškesni: ar turime pakankamai vandens? Ar turime žibintuvėlių su baterijomis? Ar turime būdą įkrauti telefonus?
Planas be išteklių – tik popierius. Ištekliai be plano – chaosas. Reikia abiejų.
Psichologinis aspektas
Tyrimai rodo: žmonės, kurie jaučiasi pasiruošę, krizės metu elgiasi racionaliau. Mažiau panikos, daugiau veiksmų.
Tai ne apie bunkerius ir konservus dešimčiai metų. Tai apie bazinį saugumo jausmą – žinojimą, kad jei kas nors nutiks, turite su kuo pradėti.
Pilnai įkrautas powerbank stalčiuje – maža detalė. Bet detalė, kuri krizės akimirką gali reikšti skirtumą tarp panikos ir kontrolės.
Veiksmai šiandien
Nereikia ruoštis apokalipsei. Pakanka pasiruošti trijų parų nepatogumams.
Patikrinti, ar namuose yra žibintuvėlis su baterijomis. Pasidėti butelį vandens, kurio nereikės ieškoti tamsoje. Turėti vieną pilnai įkrautą išorinę bateriją, kuri laukia savo valandos.
Paprastos priemonės, kurios nekainuoja daug ir neužima vietos. Bet kurios gali iš esmės pakeisti situaciją tą naktį, kai elektra staiga dings ir nežinote, kada grįš.
Geriau turėti ir neprireikti, nei prireikti ir neturėti.
