Žmogaus smegenys per sekundę priima apie 11 milijonų informacijos bitų, tačiau sąmoningai apdoroja vos 50. Tai, ką matome, liečiame ir jaučiame, dažnai veikia mūsų sprendimus net nesuvokiant kodėl. Šis kognityvinių procesų žaismas ypač įdomus kalbant apie tai, kaip suvokiame grožį ir statusą.
Subtilus galios ženklas
Remiantis socialinės psichologijos tyrimais, net 78% žmonių pirmąjį įspūdį apie kitą asmenį susiformuoja per 7 sekundes. Šio pirmojo įspūdžio metu neverbali komunikacija – apranga, laikysena ir, žinoma, papuošalai – suvaidina esminį vaidmenį.
Įdomu tai, kad smegenyse esanti apdovanojimo sistema aktyvuojasi ne tik kai matome, bet ir kai dėvime aukštos kokybės daiktus. Eksperimentai parodė, kad auskarai su deimantais aktyvuoja smegenų sritis, atsakingas už savivertę ir socialinį pripažinimą. Tai ne tik estetinis pasirinkimas – tai pasąmoninis savęs pozicionavimas socialinėje hierarchijoje.
Evoliucinis žvilgsnis
Antropologai teigia, kad papuošalų dėvėjimas yra vienas seniausių žmogaus kultūros elementų, siekiantis net 110,000 metų praeitį. Šis elgesys neatsitiktinis – evoliuciškai, gebėjimas įsigyti ir demonstruoti retus, sunkiai gaunamus objektus buvo sėkmingo partnerio pasirinkimo požymis.
Šiuolaikinėje visuomenėje, kur tradicinės hierarchijos mažiau akivaizdžios, subtilūs statuso ženklai įgauna dar didesnę reikšmę. Tyrimai rodo, kad auksinės grandinėlės ant kaklo veikia kaip pasąmoninis signalizatorius apie asmens ekonominę ir socialinę padėtį. Neuropsichologiniu požiūriu, šie vizualiniai stimulai aktyvuoja amigdalą ir kitas limbinės sistemos dalis, sukeldami emocines reakcijas dar prieš racionaliam protui spėjant jas įvertinti.
Tarp savęs vertės ir išorinio pripažinimo
Mokslininkų atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, kad žmonės, dėvintys aukštos kokybės papuošalus, pasąmoningai keičia savo elgesį: jų laikysena tampa tiesesnė, balsas – užtikrintesnis, o sprendimai – drąsesni. Šis reiškinys, vadinamas „enclothed cognition”, paaiškina, kodėl tam tikri drabužiai ir aksesuarai ne tik keičia kitų nuomonę apie mus, bet ir mūsų pačių savijautą.
Įdomu tai, kad mūsų smegenys neskiria didelio skirtumo tarp fizinio ir psichologinio komforto – hormoninė reakcija į gražius, kokybiškai pagamintus daiktus primena tą, kuri kyla jausdami saugumą ar pripažinimą.
Neuroestetika ir grožio kalba
Neuroestetika – besiformuojanti mokslo šaka, tirianti, kaip smegenys suvokia ir vertina grožį – atskleidžia, kad tam tikros proporcijos, simetrija ir šviesos atspindžiai sukelia stiprią dopamino – malonumo hormono – reakciją. Žėrintys brangakmeniai ir tauriųjų metalų atspindžiai veikia panašiai kaip natūralūs šviesos šaltiniai, evolutiškai signalizavę apie saugumą ir gerovę.
Šis biologinis mechanizmas paaiškina, kodėl net racionaliai mąstantys žmonės pasąmoningai traukiasi prie švytinčių, šviesos žaismą kuriančių objektų, ir kodėl papuošalai per tūkstantmečius išliko tokia svarbia žmogaus saviraiškos priemone.
Išvados nereikalingos
Šiandieninė neuromokslo pažanga leidžia mums geriau suprasti, kaip subtilūs vizualiniai stimulai formuoja mūsų sprendimus ir savijautą. Šie procesai, veikiantys už mūsų sąmonės ribų, primena, kiek daug neracionalių, bet giliai žmogiškų veiksnių lemia mūsų kasdienius pasirinkimus, įskaitant tai, kaip pristatome save pasauliui ir kokiais simboliais komunikuojame savo vertybes bei statusą.
