Gal kas nors jums sakė, kad kepimo aliejų galima tiesiog supilti į kriauklę? Jei taip — jums meluoja. Tiksliau, meluoja ne žmonės, o įprotis, perduotas iš kartos į kartą. Tačiau realybė tokia: kiekvienas litras naudoto aliejaus, patekęs į kanalizaciją, sukelia grandininę reakciją, kurios padariniai jaučiami visame mieste.
Didžiųjų Lietuvos miestų vandentvarkos specialistai aliejaus atliekų surinkimas jau seniai vadina kritine problema, susijusia su infrastruktūros priežiūra. Vilniaus vandens tinklų tarnybos duomenimis, riebaliniai kamščiai yra viena dažniausių avarinių situacijų priežasčių gyvenamųjų namų rajone. Vieno kamščio pašalinimas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų — ir tą sumą netiesiogiai apmoka visi gyventojai.
Kaip atrodo „riebalų ledkalnis”
Londone 2017-aisiais aptiktas garsusis „fatberg” — 130 tonų svorio riebalų, šlapimų ir buitinių atliekų gniužulas, užkimšęs kanalizacijos tunelį. Jis buvo tokio dydžio, kad jo šalinimas truko tris savaites. Nors Lietuvoje tokio masto atvejai nefiksuojami, mažesnio kalibro kamščiai formuojasi nuolat. Jie atsiranda ten, kur restoranai, kavinės ar net namų ūkiai reguliariai pila panaudotą aliejų tiesiai į nuotekas.
Vandentvarkininkų teigimu, problema ypač paaštrėja po švenčių — Kalėdų, Velykų, Užgavėnių — kai kepama daugiau nei įprastai. Būtent tuo laikotarpiu avarinių iškvietimų skaičius padidėja trečdaliu.
Verslas jau susiprotėjo — o gyventojai?
HORECA sektoriuje situacija keičiasi sparčiai. Restoranai ir kavinės privalo turėti riebalų gaudykles ir organizuoti atskirą aliejaus surinkimą. Tai ne tik teisinė prievolė, bet ir finansinė logika — už naudotą aliejų galima gauti atlygį. Tuo tarpu namų ūkiuose informuotumas vis dar žemas.
Remiantis Aplinkos ministerijos apklausomis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad naudotą aliejų pila į kriauklę arba šiukšliadėžę. Tik apie 15 procentų žino, kad egzistuoja specialūs surinkimo taškai. Šie skaičiai rodo, kad problema nėra infrastruktūros — surinkimo taškai egzistuoja. Problema — komunikacijos.
Kur dingsta tinkamai surinktas aliejus
Daugelis nustemba sužinoję, kad naudotas kepimo aliejus yra vertinga žaliava. Po surinkimo jis apdorojamas ir paverčiamas biodyzelinu — ekologišku kuru, kuris tinka dyzeliniams varikliams. Procesas nesudėtingas, tačiau reikalauja aiškios tiekimo grandinės: nuo surinkimo taško iki perdirbimo gamyklos.
Lietuvoje veikia aliejaus atliekų supirkimas Lietuvoje — sistema, leidžianti tiek atliekų surinkėjams, tiek maisto pramonės įmonėms parduoti sukauptą žaliavą perdirbimui. Tokia schema naudinga abiem pusėms: surinkėjas gauna pajamas, o perdirbėjas — sertifikuotą žaliavą biokurui gaminti.
Ką gali padaryti kiekvienas
Pirmiausia — nustoti pilti aliejų į kriauklę. Tai vienas paprasčiausių buitinių pokyčių, kuris turi tiesioginį aplinkosauginį efektą. Panaudotą aliejų pakanka supilti į bet kokį uždaromą indą — seną butelį, stiklainį — ir pristatyti į artimiausią surinkimo tašką. Informacija apie surinkimo vietas prieinama internete, savivaldybių svetainėse ir atliekų tvarkymo bendrovių puslapiuose.
