Veislynas skiriasi nuo įprastos namų aplinkos vienu esminiu bruožu — gyvūnų kaita. Nauji veisliniai gyvūnai, svečiai poravimui, parodos, kačiukų pardavimas: kiekvienas kontaktas yra potencialus infekcijos kelias. Dalis sukėlėjų perduodama poravimo metu, dalis — per bendrą aplinką, dalis — motinos kačiukams dar prieš gimimą. Kai kurių iš jų kačių ligų simptomai mėnesius ar metus nepasireiškia, todėl vienintelis patikimas kontrolės būdas yra laboratorinis tyrimas, o ne stebėjimas.
Kačių leukemijos virusas
Retrovirusas, plintantis per seiles, kraują, pieną ir poravimo metu. Sukelia imunosupresiją, anemiją, limfomas. Infekuota katė gali metus atrodyti sveika, o virusą perduoti kačiukams dar gimdoje. Vakcina egzistuoja, tačiau ji neapsaugo šimtu procentų ir netinka jau infekuotiems gyvūnams — todėl prieš vakcinaciją ir prieš veisimą gyvūnas turi būti ištirtas. Greitasis antigeno testas iš kraujo atliekamas per kelias minutes; abejotinais atvejais patvirtinamas PGR tyrimu.
Kačių imunodeficito virusas
Kitas retrovirusas, plintantis daugiausia per įkandimus ir rečiau — poravimo metu ar iš motinos. Ilgas latentinis periodas — dažnai keleri metai — reiškia, kad infekuotas katinas gali dalyvauti veisime nesukeldamas įtarimų. Antikūnų testas patikimas suaugusiems gyvūnams; kačiukams iki šešių mėnesių gali būti klaidingai teigiamas dėl motinos antikūnų. Vakcinos Europoje nėra, todėl kontrolė remiasi tik testavimu ir infekuotų gyvūnų izoliacija.
Kačių koronavirusas ir infekcinis peritonitas
Koronavirusas paplitęs daugumoje veislynų, kur laikoma daugiau gyvūnų, ir pats savaime sukelia tik lengvą viduriavimą arba nieko. Problema kyla, kai virusas mutuoja konkretaus gyvūno organizme ir sukelia infekcinį peritonitą — sunkią, iki neseniai beveik visada mirtiną ligą. Rizika didžiausia jauniems gyvūnams tankiai apgyvendintuose veislynuose.
Kontrolė čia kitokia nei kitų infekcijų: antikūnų testas rodo tik kontaktą su virusu, ne peritonito riziką. Praktinės priemonės — mažesnės grupės, atskiri kraiko dėklai kiekvienoms trims–keturioms katėms, kasdienis jų valymas, ankstyvas kačiukų atskyrimas nuo bendros grupės, jei motina išskiria virusą. Veislynuose, kuriuose pavyko sumažinti viruso cirkuliaciją, peritonito atvejai retėja.
Tritrichomonas foetus
Pirmuonis, sukeliantis lėtinį storosios žarnos viduriavimą, būdingą būtent veislynų kačiukams ir jauniems gyvūnams. Plinta per bendrą kraiką. Standartinė koprograma jo neaptinka — reikalingas PGR tyrimas arba speciali kultūra. Dažnai gydomas kaip bakterinė infekcija be rezultato, todėl užsitęsęs minkštas išmatų konsistencijos sutrikimas jauname gyvūne yra indikacija tikslinei diagnostikai. Vaistų pasirinkimas ribotas, o infekcija linkusi kartotis, todėl svarbiausia — neįsivežti sukėlėjo su nauju gyvūnu.
Chlamydia felis ir kvėpavimo takų kompleksas
Bakterija, sukelianti lėtinį konjunktyvitą, ypač kačiukams. Kartu su kačių herpesvirusu ir kalicivirusu sudaro vadinamąjį viršutinių kvėpavimo takų kompleksą — dažniausią veislynų sveikatos problemą. Herpesvirusas lieka organizme visam gyvenimui ir aktyvuojasi streso metu — po parodos, poravimo, gimdymo. Vakcinacija mažina simptomų sunkumą, bet nepašalina nešiojimo. Klinikiniai požymiai — čiaudulys, akių išskyros, opos burnoje — dažnai laikomi smulkmena, tačiau lėtinis nešiotojas yra nuolatinis infekcijos šaltinis kačiukams.
Atskirai minėtina dermatofitozė — grybelinė odos infekcija, veislynuose plintanti per aplinką ir sporomis ant kailio. Gyvūnas gali būti nešiotojas be matomų pažeidimų, todėl į naujo gyvūno patikrą verta įtraukti kailio pasėlį, ypač jei jis atvyksta iš vietos, kur laikoma daug gyvūnų.
Karantino ir testavimo protokolas
Naujas gyvūnas — pirktas, gautas poravimui ar grįžęs iš parodos ilgesniam laikui — turėtų būti laikomas atskirai bent dvi–tris savaites. Per tą laiką atliekami leukemijos ir imunodeficito testai, išmatų tyrimas su tikslinių sukėlėjų PGR, apžiūra dėl kvėpavimo takų požymių ir išorinių parazitų. Tik neigiami rezultatai leidžia gyvūną įvesti į bendrą grupę.
Prieš kiekvieną poravimą abu gyvūnai turėtų turėti galiojančius — ne senesnius nei kelių mėnesių — retrovirusų testų rezultatus, nepriklausomai nuo ankstesnių. Katinas, poruojamas su skirtingų veislynų katėmis, yra didžiausios rizikos grandis, nes kiekviena viešnia atsineša savo aplinkos sukėlėjus.
Laboratorinės diagnostikos organizavimas
Dalis testų atliekama klinikoje per apsilankymą, dalis — siunčiama į specializuotas laboratorijas. Veisėjui patogiausia, kai visą paketą — kraujo mėginius retrovirusams, išmatų PGR, apžiūrą ir dokumentaciją — organizuoja viena įstaiga, dirbanti su veislynais ir žinanti, kokių tyrimų reikalauja atskirų veislių asociacijos. Vilniuje tokią veisiamų gyvūnų ištyrimo programą siūlo Jakovo klinika, kur laboratoriniai tyrimai derinami su klinikine apžiūra vieno apsilankymo metu.
Kodėl vakcinacija neatstoja testavimo
Vakcinos apsaugo nuo klinikinės ligos, bet ne visais atvejais nuo infekcijos ir jos perdavimo. Prieš dalį sukėlėjų vakcinų nėra. Vakcinuotas, bet neištirtas gyvūnas gali būti nešiotojas. Todėl veislyno infekcinė kontrolė remiasi trimis lygiagrečiais elementais: vakcinacija, testavimu ir karantinu. Bet kurio iš jų praleidimas palieka spragą, kurią anksčiau ar vėliau užpildo sukėlėjas.
Dokumentuoti testų rezultatai kartu yra ir veislyno reputacijos dalis, kurios kačiukų pirkėjai vis dažniau prašo.
Infekcijų valdymas veislyne nėra vienkartinė priemonė, o nuolatinė procedūra, kurios kaina visada mažesnė nei vados praradimo ar viso veislyno karantino kaina.