Šilumos siurblys reklamuojamas kaip įranga, kurios „nereikia prižiūrėti”. Tai tiesa tik iš dalies: ji išties nereikalauja kasdienio dėmesio, bet ramiai reaguoja į ilgalaikį aplaidumą tol, kol vieną dieną nustoja reaguoti visai. Didžioji dalis gedimų, dėl kurių savininkai skambina žiemos viduryje, prasideda ne nuo įrangos silpnumo, o nuo kelių įprastų įpročių. Štai jie.
1. Lauko bloko užstatymas ir uždengimas
Norint paslėpti bloką nuo akių, jis apsodinamas krūmais, apstatomas malkomis ar uždengiamas dekoratyvine tvorele. Kiekvienas iš šių sprendimų mažina oro srautą, o šilumos siurblys be oro srauto yra tiesiog brangi dėžė. Aplink bloką turėtų likti bent pusmetrio laisvos erdvės, o žiemą ant jo neturėtų kauptis sniegas ar nuo stogo krentantis ledas.
2. Nuolatinis temperatūros „žaidimas”
Rytą pakelti, dieną nuleisti, vakare vėl pakelti — daugelis įpratę valdyti siurblį kaip dujinį katilą. Bet šilumos siurblio logika kitokia: jis efektyviausias, kai dirba tolygiai, palaikydamas pastovią temperatūrą žemu tiekimo lygiu. Kiekvienas staigus pakėlimas verčia sistemą dirbti maksimaliu režimu, o tai brangiausias ir labiausiai įrangą sekinantis darbas.
3. Ignoruojama vasaros sezono pabaiga
Pasibaigus aušinimo sezonui sistema tiesiog perjungiama į šildymą — be valymo, be nustatymų peržiūros. Po trijų mėnesių vasaros dulkių ir pūkų šilumokaitis dirba gerokai prasčiau, o vasariški valdiklio parametrai neatitinka šildymo poreikių. Rezultatas — silpnas šildymas ir didelės sąskaitos, kurias savininkas dažnai nurašo orams.
4. Klaidos kodų atstatinėjimas vietoje sprendimo
Ekrane pasirodo kodas, savininkas perkrauna sistemą, kodas dingsta. Kelias dienas viskas gerai, tada vėl. Šis ciklas kartojasi, kol perkaitęs kompresorius arba užstrigęs vožtuvas nusprendžia, kad gana. Pasikartojantis kodas yra kvietimas patikrinti sistemą, ne pranešimas, kurį reikia išjungti.
5. Profilaktikos atidėliojimas „kol veikia”
Logika suprantama: kam mokėti už apžiūrą, jei niekas nesugedę? Bet čia ir slypi problema — dauguma rimtų gedimų prasideda nuo smulkmenų, kurių savininkas negali pamatyti: nukritęs šaltnešio slėgis, susidėvėję kontaktai, užsikimšęs kondensato drenažas. Šildymo sistemų priežiūros specialistų, tokių kaip Heatfix Servisas, praktika rodo, kad kasmet profilaktiškai tikrinami įrenginiai patiria kelis kartus mažiau avarinių gedimų ir tarnauja ilgiau. Vienas apsilankymas rudenį kainuoja mažiau nei vienas skubus iškvietimas sausio savaitgalį.
6. Bandymas remontuoti pačiam
Internete pilna patarimų, kaip pasipildyti šaltnešio, perjungti valdiklio parametrus ar pakeisti jutiklį. Dalis jų net veikia. Tačiau šaltnešio kontūras yra slėginė sistema, reikalaujanti specialių įrankių ir leidimų, o neteisingi valdiklio parametrai gali sugadinti kompresorių per kelias savaites. Savininkui prieinamas darbas — išorės valymas, filtrų patikra, manometro stebėjimas. Viskas, kas susiję su šaltnešiu ir elektronika, priklauso specialistams.
Papildoma klaida: netinkama karšto vandens strategija
Daugelis sistemų ruošia ir karštą vandenį, o čia dažnai slepiasi nematoma energijos skylė. Nustačius boilerio temperatūrą 60 laipsnių „dėl visa ko”, siurblys turi dirbti ties savo galimybių riba, o dažnai net įjungia elektrinį tenį, kuris kainuoja tris kartus daugiau. Optimalus lygis daugumai namų — 48–52 laipsniai su periodiniu pakėlimu prieš legionelę, kurį valdiklis atlieka pats. Taip pat verta karšto vandens ruošimą perkelti į tas valandas, kai patalpų šildymo poreikis mažiausias, kad abu procesai nekonkuruotų.
Kita su tuo susijusi problema — per dažnas pakartotinis boilerio kaitinimas dėl mažo temperatūros skirtumo tarp įjungimo ir išjungimo. Kai skirtumas tik 2–3 laipsniai, siurblys paleidžiamas po kiekvieno dušo. Padidinus jį iki 5–8 laipsnių, paleidimų sumažėja kelis kartus, o komfortas nepasikeičia.
Kaip atrodo teisinga rutina
Kartą per mėnesį apžiūrėti lauko bloką ir nuvalyti pašalines šiukšles. Prieš šildymo sezoną — profesionali patikra su slėgių matavimais, šilumokaičio valymu ir valdiklio nustatymų peržiūra. Žiemą — stebėti, ar blokas normaliai atitirpsta ir ar nesikeičia garsai. Pasirodžius pasikartojančiam kodui ar naujam garsui — nelaukti.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokia optimali patalpų temperatūra šilumos siurbliui? Ta, kurią norite palaikyti nuolat. Svarbu ne konkretus skaičius, o pastovumas — sistema geriausiai dirba be staigių pokyčių.
Ar galima siurblį išjungti išvykstant? Geriau sumažinti temperatūrą keliais laipsniais nei išjungti visiškai. Atšalusio namo įšildymas kainuoja daugiau nei kelių dienų palaikymas.
Ar reikia keisti valdiklio nustatymus keičiantis sezonams? Taip — bent du kartus per metus: perjungiant iš aušinimo į šildymą ir atvirkščiai. Temperatūros kreivė ir karšto vandens grafikas rudenį ir pavasarį turėtų būti peržiūrimi.
Kada šilumos siurblio gedimas tampa skubus? Kai sistema visiškai neįsijungia, girdisi švilpimas ar dundėjimas paleidžiant, arba rodomas apsauginio išjungimo kodas.
Nė viena iš jų nereikalauja specialių žinių — tik įpročio pažvelgti į įrangą bent kartą per mėnesį.
Visos šešios klaidos turi vieną bendrą bruožą: jos nekainuoja nieko šiandien ir kainuoja daug po metų. Jei kurią nors atpažinote savo kasdienybėje, laiku atliktas šilumos siurblių remontas ar profilaktinė patikra išsprendžia problemą, kol ji dar smulki.