Nusipirkus šiltus apatinius dažnai tikimasi, kad šaltis nebebus problema, o po valandos lauke vis tiek sušąlama. Priežastis dažniausiai yra ne pati apranga, o tai, kas apvilkta ant jos ir po ja. Žiemai skirti termo rūbai veikia tik tada, kai jie priglunda prie kūno ir gali perduoti drėgmę toliau. Jei po jais yra medvilniniai marškinėliai, o viršuje nekvėpuojanti striukė, sistema nustoja veikti. Būtent dėl to sluoksnių tvarka svarbesnė nei vieno drabužio kaina.
Antra priežastis yra prakaitas. Judant kūnas išskiria drėgmę net šaltyje, o sušlapęs audinys atšąla greitai ir ima šaldyti. Žygyje ar darbe lauke tai pastebima iš karto: kol judate, šilta, o sustojus pasidaro šalta. Trečia priežastis yra per daug sluoksnių, kurie suspaudžia orą ir panaikina šilumos izoliaciją. Visa tai galima sutvarkyti be naujų pirkinių.
Toliau paaiškinta, kaip veikia trijų sluoksnių sistema, kurios medžiagos kam tinka ir kokias klaidas daro dauguma. Straipsnis skirtas tiems, kurie dirba ar leidžia laiką lauke žiemą. Patarimai tinka ir vaikams, tik dydžiai bei priežiūra skiriasi.
Kaip veikia trijų sluoksnių sistema
Pirmas sluoksnis yra arčiausiai kūno ir jo užduotis nėra šildyti. Jis turi nuvesti drėgmę nuo odos, kad ji keliautų toliau ir išgaruotų. Antras sluoksnis sulaiko šilumą, nes tarp pluoštų susidaro oro tarpai, kurie veikia kaip izoliacija. Trečias sluoksnis apsaugo nuo vėjo ir drėgmės iš išorės, tačiau jis turi praleisti garus iš vidaus. Kai visi trys dirba kartu, kūnas lieka sausas ir šiltas.
Sistema sugriūva, kai vienas sluoksnis neatlieka savo darbo. Medvilniniai marškinėliai sugeria drėgmę ir lieka šlapi, todėl pirmas sluoksnis nebeveikia. Nekvėpuojanti striukė sulaiko garus viduje, todėl drėgmė kaupiasi ir šąla. Per storas antras sluoksnis po siaura striuke suspaudžiamas, ir oro tarpai dingsta. Dėl to kartais mažiau drabužių šildo geriau nei daugiau.
Dažniausios klaidos:
- medvilniniai marškinėliai kaip pirmas sluoksnis;
- per didelis termo apatinių dydis;
- per daug sluoksnių po siaura striuke;
- nekvėpuojanti viršutinė striukė aktyviam judėjimui;
- kojinės, kurios suspaudžia pėdą batuose;
- vilkėjimas iš anksto patalpoje, kol prakaituojama.
Medžiagos: merinosas, sintetika ir jų deriniai
Merinosų vilna sugeria drėgmę į pluošto vidų, todėl ji išlieka šilta net kiek sudrėkusi ir beveik nesukelia kvapo. Dėl to ji patogi ilgoms išvykoms ir darbui, kai persirengti nėra kaip. Trūkumas yra kaina ir tai, kad ji dyla greičiau nei sintetika, ypač trinties vietose. Sintetinis pluoštas drėgmę perduoda greičiau ir džiūsta sparčiau, o kainuoja mažiau. Jo trūkumas yra kvapas, kuris atsiranda po kelių valandų intensyvaus judėjimo.
Mišiniai sujungia abi savybes: vilna duoda šilumą ir mažina kvapą, sintetika prideda tvirtumo. Praktikoje daugumai žmonių mišinys yra geriausias kompromisas. Renkantis verta žiūrėti ne tik sudėtį, bet ir medžiagos storį, kuris nurodomas gramais kvadratiniam metrui. Plonesnis variantas tinka aktyviam judėjimui, storesnis ramiam buvimui šaltyje. Vienas komplektas visoms situacijoms netinka.
| Medžiaga | Privalumas | Trūkumas | Kam tinka |
|---|---|---|---|
| Merinosų vilna | Šilta ir drėgna, be kvapo | Kaina, greitesnis dilimas | Darbui, ilgoms išvykoms |
| Sintetika | Greitai džiūsta, pigesnė | Kvapas | Sportui, aktyviam judėjimui |
| Mišinys | Balansas | Vidutinė kaina | Kasdieniam naudojimui |
| Medvilnė | Maloni liesti | Lieka šlapia | Netinka šaltyje |
| Storas vilnonis sluoksnis | Labai šilta | Prastai veda drėgmę | Ramiam buvimui lauke |
Kaip parinkti dydį
Termo apatiniai turi priglusti prie kūno, bet nespausti. Jei jie per laisvi, tarp odos ir audinio lieka oro tarpas, drėgmė nebeperduodama, o sluoksnis nebeveikia. Jei per ankšti, jie spaudžia kraujagysles ir trukdo judėti, o tai irgi mažina šilumą. Teisingas dydis jaučiasi kaip antra oda: audinys liečia odą visur, bet nepalieka žymių. Perkant internetu verta remtis gamintojo lentele, o ne įprastu dydžiu.
Verta atkreipti dėmesį ir į siūles. Plokščios siūlės netrina odos, o įprastos po kelių valandų gali sukelti nemalonų pojūtį, ypač po kuprinės dirželiais. Rankovių ir kelnių ilgis turi būti pakankamas, kad judant neatsidengtų juosmuo ar riešai. Aukštesnis juosmuo nugaroje praktiškas dirbant pasilenkus. Šie dalykai svarbesni nei spalva ar raštas.
Kojos, rankos ir galva
Didelė dalis šilumos prarandama per galvą, rankas ir kojas, todėl šios vietos nusprendžia, ar bus šalta. Kojinės turi būti iš drėgmę vedančios medžiagos, o ne storos medvilninės, kurios sušlampa ir atšaldo pėdą. Per stora kojinė ankštame bate suspaudžia pėdą ir blogina kraujotaką, todėl kojos šąla labiau nei su plonesne. Pirštinėms galioja ta pati sluoksnių logika: plona vidinė ir vėjui atspari išorinė. Galvai žiemą reikia kepurės, kuri dengia ausis ir nepraleidžia vėjo.
| Kūno dalis | Dažna klaida | Ką daryti |
|---|---|---|
| Pėdos | Stora medvilninė kojinė | Drėgmę vedanti kojinė pagal bato dydį |
| Rankos | Vienas storas sluoksnis | Plona vidinė ir vėjui atspari išorinė |
| Galva | Kepurė be ausų dangos | Kepurė su vėjo apsauga |
| Kaklas | Atviras tarpas | Kaklaskarė arba aukšta apykaklė |
| Juosmuo | Trumpi apatiniai | Ilgesnis modelis nugaroje |
Aktyvus judėjimas ir ramus buvimas
Žygyje ar dirbant fiziškai kūnas gamina daug šilumos, todėl svarbiausia drėgmės pašalinimas. Tokiu atveju renkamas plonesnis pirmas sluoksnis ir kvėpuojanti striukė, o šilumos sluoksnį galima nusivilkti judant. Ramiai stovint, pavyzdžiui, žvejojant ar žiūrint varžybas, kūnas šilumos negamina, todėl reikia storesnės izoliacijos. Daugelis klysta rinkdamiesi vieną komplektą abiem situacijoms. Praktiškiausia turėti du pirmo sluoksnio storius.
Svarbus ir persirengimo įprotis. Jei judant pasidarė šilta, geriau nusivilkti vieną sluoksnį nei prakaituoti, nes sušlapęs audinys vėliau šaldys. Prieš ilgesnį sustojimą verta apsivilkti papildomą sluoksnį iš anksto, o ne tada, kai jau atšalo. Automobilyje ar patalpoje storą striukę reikia nusivilkti, kad neprakaituotumėte. Šie įpročiai veikia stipriau nei bet kuri medžiaga.
Vidurinis sluoksnis ir kaip jį parinkti
Apie pirmą ir trečią sluoksnį kalbama daug, o vidurinis dažnai parenkamas atsitiktinai. Būtent jis atsakingas už šilumą, todėl jo storis turi atitikti veiklą ir orą. Flisas yra populiariausias variantas, nes jis lengvas, greitai džiūsta ir gerai praleidžia drėgmę. Jo trūkumas yra tai, kad jis beveik nesulaiko vėjo, todėl be viršutinio sluoksnio jis šąla. Vilnonis megztinis šiltesnis ir mažiau kvepia, bet jis sunkesnis ir lėčiau džiūsta.
Pūkinė ar sintetinė liemenė yra praktiškas sprendimas tiems, kurie juda. Ji šildo liemenį, o rankos lieka laisvos ir nekaista, todėl prakaituojama mažiau. Ramiam buvimui lauke geriau tinka storesnė striukė su sintetiniu užpildu, nes ji išlaiko šilumą ir sudrėkusi. Svarbiausia, kad vidurinis sluoksnis nebūtų suspaustas po ankšta viršutine striuke. Suspaustas pluoštas nebeturi oro tarpų, o be jų izoliacijos nelieka.
Praktikoje naudinga turėti du vidurinio sluoksnio variantus: plonesnį aktyviam judėjimui ir storesnį ramiam buvimui. Taip tą pačią striukę galima naudoti ir rudenį, ir žiemą. Keičiant sluoksnius lengviau reguliuoti šilumą nei keičiant visą aprangą. Būtent dėl to sluoksnių sistema veikia geriau nei viena labai šilta striukė.
Ką patikrinti prieš pirkimą
Sprendimą lengviausia priimti žinant, kokiomis sąlygomis drabužiai bus naudojami. Darbui lauke reikia tvirtesnių audinių ir patogesnio kirpimo, sportui lengvesnių ir greičiau džiūstančių. Jei persirengti nebus galimybės, verta rinktis medžiagą, kuri mažiau sukelia kvapą. Dydį rinkitės pagal gamintojo lentelę, o ne pagal įprotį. Papildomos funkcijos, pavyzdžiui, apsauga nuo kvapo, naudingos, bet jos nepakeičia teisingo dydžio.
Prieš pirkimą naudinga atsakyti:
- kiek valandų iš eilės būsite lauke;
- ar daugiau judėsite, ar stovėsite;
- ar galėsite persirengti;
- kokia bus viršutinė striukė ir ar ji kvėpuoja;
- ar drabužiai bus skalbiami dažnai;
- ar reikia komplekto ir šaltam, ir vidutiniam orui.
Kai atsakymai aiškūs, sistema susidėlioja savaime. Dažniausiai geriausiai veikia plonas priglundantis pirmas sluoksnis, vidutinis šilumos sluoksnis ir kvėpuojanti viršutinė striukė.