Ilgai galvojau, kad terasos įrengimas — tai betonavimo darbai, klijų maišymas ir meistro paieškos kelis mėnesius iš anksto. Kol kolega papasakojo, kad savo kiemą išklojo per du šeštadienius, vienas, be jokio klijų maišymo. Nepatikėjau. Nuvažiavau pažiūrėti — ir pradėjau gilintis.
Sausas klojimas: kas tai
Prieš pradedant bet kokį remontą, svarbu suprasti, kaip išsirinkti plyteles pagal paskirtį, o ne vien pagal išvaizdą. Lauko erdvėms šiandien egzistuoja 20 mm storio porcelianinės plytelės, kurios buvo sukurtos būtent tam, kad nereikėtų nei klijų, nei meistro su dešimties metų patirtimi.
Principas paprastas. Ant žemės paruoši pagrindą — sutankintą žvyro ir smėlio sluoksnį. Ant jo tiesiog dedi plyteles. Be klijų. Be siūlių glaisto. Plytelės guli savo svoriu — kiekviena sveria apie 25 kg kvadratiniam metrui. Vėjas jų nepakels, o lietaus vanduo nuteka per tarpus tarp plytelių tiesiai į žemę.
Skamba per paprastai? Taip maniau ir aš. Bet technologija naudojama jau kelerius metus — Vakarų Europoje tokios sistemos populiarios komercinėms terasoms, stogo terasoms ir net privažiavimams.
Kaip atrodo procesas
Mano terasa — 18 kv. m plotas šalia namo, kur anksčiau buvo trinkelės, kurios per 15 metų taip susikreivino, kad balansiniai riedėdavo patys. Pirmasis žingsnis — nuimti senas trinkeles ir sutankinti pagrindą vibroplokšte. Ant viršaus — 5 cm žvyro, dar kartą sutankinti, tada 3 cm smėlio, išlyginti liniuote.
Pačias plyteles dėjau nuo kampo. Tarp jų — 4 mm tarpikliai. Kai plytelė atsistoja ant smėlio, lengvai pabaksnoji guminiu plaktuku — ir ji sėdi. Jokio džiūvimo laiko, jokio „negalima vaikščioti 48 valandas”.
Pirmą dieną paruošiau pagrindą. Antrą — sudėjau plyteles. Sekmadienio vakarą jau gėriau kavą ant naujos terasos.
Kas dar galima — pedestalų sistema
Draugas, kuris turi butą su balkonu, pasirinko kitą variantą — plastikinius pjedestalus. Tai reguliuojamo aukščio atramos, ant kurių dedamos tos pačios 20 mm plytelės. Tarp plytelių ir pagrindo lieka 3–10 cm tarpas, per kurį teka vanduo, galima paslėpti laidus ar vamzdžius.
Sistema populiari ant plokščių stogų, balkonų ir senų betono paviršių, kurių nenori ardyti. Montavimas dar greitesnis nei ant žvyro — pjedestalą pastatai, plytelę uždedi, ir viskas.
Abiem atvejais didžiausias privalumas — grįžtamumas. Jeigu po penkerių metų nori pakeisti vieną sutrūkusią plytelę arba tiesiog nusibodo spalva — pakeli, pakeiti, padedi atgal. Pabandyk tai padaryti su klijuotomis plytelėmis.
Kiek kainuoja ir kiek sutaupai
Mano 18 kv. m projekto medžiagos: plytelės, žvyras, smėlis, geotekstilė, tarpikliai. Meistro darbas — nulis, nes dariau pats. Jeigu būčiau samdęs meistrą tradiciniam klojimui ant klijų, vien darbas būtų kainavęs beveik tiek pat, kiek visos mano medžiagos.
Taigi sausas klojimas sutaupo ne tik pinigų, bet ir nervų. Nereikia derinti grafiko su meistru, nereikia laukti, kol klijai sukietės, nereikia jaudintis dėl oro sąlygų klojimo dieną.
Vienas svarbus niuansas
Sausam klojimui tinka tik 20 mm storio plytelės. Standartinės 10 mm per plonos — gali lūžti nuo netolygumo. Tinkamos lauko plytelės turi atitikti kelis kriterijus: ne tik storį, bet ir lenkimo stiprį — jis turi būti ne mažesnis nei 45 N/mm². Kitas rodiklis — neslidumas, bent R11 klasė, ypač jei terasa bus naudojama lietingą sezoną.
Ir paskutinis patarimas — nupirkite 10 proc. daugiau nei reikia. Ne dėl to, kad sugadinsite (klojimas nesudėtingas), o dėl to, kad po kelerių metų ta pati kolekcija gali būti nutraukta, ir pakaitinės plytelės bus neprieinamos.
