MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

GREIT STARTUOS PROGRAMA „PROFESINEI, VISUOMENINEI IR SAVANORIŠKAI VEIKLAI REIKALINGŲ SOCIALINIŲ EMOCINIŲ KOMPETENCIJŲ BEI BENDRAVIMO SU VAIKAIS IR ŠEIMOMIS ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS TAIKANT NEPRIEVARTINIO BENDRAVIMO METODIKĄ“

Siekdamas padidinti suaugusiųjų asmenybės erudiciją, formuoti gyvenimo filosofiją, didinti atjautą kaip nuoširdų susirūpinimą vaiko gerove ir gebėjimus išreikšti atjautą konkrečiu elgesiu bendraujant/bendradarbiaujant su vaikais, remdamasis Marijampolės savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2017-2020 m. veiksmų plane numatytais suaugusiųjų švietimo savivaldybėje prioritetais, Švietimo centras parengė ir netrukus pradės vykdyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos konkurso būdu finansuojamą  64 val. trukmė programą „Profesinei, visuomeninei ir savanoriškai veiklai reikalingų socialinių emocinių kompetencijų bei bendravimo su vaikais ir šeimomis įgūdžių ugdymas taikant neprievartinio bendravimo metodiką“ ir š. m. lapkričio – gruodžio mėn. pakvies mokytis Marijampolės ir gretimų savivaldybių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų socialinius ir kitus darbuotojus, socialinius pedagogus, tėvus, globėjus, visuomeninių organizacijų atstovus, savanorius, teisėsaugos darbuotojus ir kitus su vaikais dirbančius bei vaiko gerove besirūpinančius specialistus.

Programa skirta ugdyti ir tobulinti su vaikais ir jų šeimomis dirbančių suaugusiųjų socialines emocines kompetencijas, supažindinti  su neprievartinio bendravimo metodika bei jos taikymo svarba profesinėje veikloje ir asmeniniuose santykiuose siekiant  sumažinanti smurto ir patyčių apraiškas vaikų ir paauglių tarpe, suteikti  bendravimo su vaikais, vaikų grupės valdymo ir netinkamo jų elgesio korekcijos įgūdžių.

Lietuvos visuomenės emocinis raštingumas yra ribinis,  laimės pojūtis yra vienas žemiausių visoje Europoje. Lietuva vis dar pirmauja Europoje pagal moksleivių patyčių, smurto ir agresijos pasireiškimo, nelaimingumo ir savižudiškų ketinimų /veiksmų rodiklius. Nors nuo 1994 m. Lietuvoje patyčių mastas žymiai sumažėjo, pagal patyčias patyrusių mergaičių skaičių Lietuva užima pirmąją vietą Europoje, o vertinant paauglių agresijos kitų bendraamžių atžvilgiu dažnį, Lietuvos berniukai pirmauja tarp visų tirtų valstybių. Smurto apraiškų ir nelaimingumo rodikliai gali reikšti, kad Lietuvos vaikai gyvena atjautos stokojančioje aplinkoje, formuojančioje destruktyvų, prievartinį santykį su savimi, kitais ir gyvenimu.

Pastaruoju metu vis dažniau Lietuvoje kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos – tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Pirmiausia žinių, nuostatų, įgūdžių, kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti, turėtų įgyti suaugusieji -  tėvai, globėjai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir t.t.

Psichologas, pedagogas ar bet kuris kitas specialistas gali turėti daug žinių, gerai pasiruošti darbui su vaikais, bet nepatirti sėkmės. Viena dažniausių priežasčių – vaikų elgesio problemos. Giliau paanalizavus ar stebint specialisto darbą iš šalies, galima pastebėti ir kitą, dažniau nepastebimą priežastį – suaugusiojo nepakankamus įgūdžius dirbti su vaikų grupe, prieš tai suformavus ir palaikant pozityvų kontaktą. Tyrimų rezultatai rodo, kad dirbant su vaikais grasinimai, gąsdinimai, vertimai gėdinimai, moralizavimai, pamokslavimai ir kt. – neefektyvios ir net žalingos valdymo ir bendravimo formos. Deja specialistų praktikoje šių bendravimo formų pasitaiko dar pakankamai dažnai.

Todėl tikimasi, kad programos dalyviai įgis žinių, nuostatų, įgūdžių ir kompetencijų, būtinų psichikos sveikatai stiprinti ir išsaugoti, įgis emocinio atsparumo įgūdžių ir gebės juos pritaikyti dirbdami ir bendraudami su vaikais, keisis suaugusiųjų požiūris į autoritarinį ugdymo ir auklėjimo stilių.