MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

Penkios dienos, išplėtusios supratimą apie darbą su migrantais, pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais

Mažas Porretta Terme miestelis (apie 4 000 gyventojų) Bolonijos provincijoje (Italija) ir didelė šio miestelio suaugusiųjų švietėjų patirtis, kaip dirbti su migrantais ir pabėgėliais – taip būtų galima apibendrinti „Eramus+“ mobilumo kelionę, iš kurios 2018 m. balandžio 14 d. sugrįžo devyni projekto „Andragoginis meistriškumas - suaugusiųjų mokymo kokybei didinti“ dalyviai.

Penkių konsorciume dalyvaujančių suaugusiųjų mokymo ir švietimo įstaigų darbuotojai penkias dienas plėtė teorines tarpkultūrinio bendravimo žinias, nagrinėjo darbo su migrantais ir pabėgėliais specifiką, sėmėsi kolegų iš Italijos darbo su migrantais patirties, analizavo ir diskutavo, kaip išgirstus ir pamatytus dalykus galėtų pritaikyti savo darbe. Mokymosi įspūdžiai vis dar sukasi galvoje, ieškodami tinkamos vietos „apsistoti“, prašosi būti susisteminti , apibendrinti ir paversti praktine metodine medžiaga, kurią galėtų naudoti ir kiti Lietuvos suaugusiųjų švietėjai. Tai – projekto dalyvių grupės artimiausias darbas.

Bet jau dabar norisi pasidalinti tuo, ką veikėme, ką girdėjome, kur lankėmės, su kuo bendravome.

Mokymus, atsižvelgdamas į konkrečius konsorciumo narių pageidavimus, organizavo Provincijos suaugusiųjų mokymo centras Montagna (C.P.I.A Montagna, Castel di Casio savivaldybė). Teorinėmis tarpkultūrinio bendravimo žiniomis ir praktiniais darbo su migrantais pavyzdžiais dalinosi dr. Matilde Gruenhage – Monetti. Penkios rytinės sesijos buvo skirtos kultūros reiškinio, integracijos, įtraukties, įvairovės ir superįvairovės, kritinio požiūrio į kultūros apraiškas, kalbos kaip pagrindinio „tilto“ tarp kultūrų ir socialinių grupių nagrinėjimui, bendravimo su skirtingų kultūrų žmonėmis simuliavimui. Kiekvienas aspektas buvo aptariamas, kaip galėtų būti pritaikytas Lietuvos situacijoje ir mūsų konkrečiame darbe.

Popietinis mokymų laikas buvo skirtas susitikimams su žmonėmis, dirbančiais įvairios sudėties auditorijose (vietiniai, migrantai, pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai), pareigūnais, atsakingais už suaugusiųjų žmonių ir migrantų mokymąsi bei įtrauktį. Iš šitų susitikimų grįžome pasisėmę ne mažiau žinių ir praktinės veiklos pavyzdžių nei iš užsiėmimų auditorijoje. Visi susitikimai buvo aptariami, reflektuojant, ką mes galėtume pritaikyti savo darbo vietose arba kokią „žinią“ galėtume perteikti Lietuvos visuomenei, atsakingoms įstaigoms ir pan.

Pirmąją dieną kartu su atvykusiais iš Venesuelos, Malio, Afganistano ir Maroko dalyvavome italų kalbos pamokoje, kur įvairiais metodais (klausymo ir kartojimo, rašymo, simuliacinių žaidimų) mokėmės maisto produktų pavadinimų. Po užsiėmimo dėstytoją Esther Cheli ir kultūros mediatorę Aissa Saloua apibėrėme klausimais, kaip jos pradeda kalbos mokymą su tais žmonėmis, kurie atvyksta iš taip vadinamų „žodinių“ kultūrų, t.y., kultūrų, kur vyrauja bendravimas žodžiu arba kuriose dėl įvairių priežasčių žmonės negali išmokti rašyti netgi savo gimtąja kalba. Tai iš tiesų nepaprastas procesas, kuriam C.P.I.A Montagna skiriamas ypatingas dėmesys. Susipažinome su Alessandro Borri, europinio lygio suaugusiųjų mokymo ekspertu, istoriku, kurį Porretta Terme ir aplinkiniuose kaimuose bei miesteliuose pažįsta visi: nuo mero iki bibliotekininko. Jis kartu su kolegomis yra parengęs specialias mokymo programas trims kalbos mokymo lygiams (PREALFA, ALFA ir PRE A1) iki pirmo kalbos mokymosi lygio (A1) pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Tokių programų reikėjo, nes didžioji dalis migrantų, pabėgėlių ar prieglobsčio prašytojų negali iš karto patekti į A1 lygį pagal ES reikalavimus kalbų mokėjimui. Mokymai naujai atvykusiems pradedami  nuo mokymosi italų kalbos žodžių, tarties mokymosi ir parašyto savo vardo atpažinimo.  Labai mažais žingsneliais (per 450 valandų) pereinama prie mokymosi bendrauti sakiniais. Įdomu tai, kad nuo pat pirmo itališko žodžio kalbą mokomasi taikyti socialiniame gyvenime.

 

 

Antrąją dieną buvome pakviesti į savivaldybę, kurioje meras Giuseppe Nanni ir mero pavaduotoja Elena Gagiolli papasakojo apie pabėgėlių ir migrantų situaciją savivaldybėje, politinius ir praktinius savivaldos sprendimus integruojant ir įtraukiant naujai atvykstančius į bendruomenės veiklas. O situacija gana sudėtinga: savivaldybėje nėra nei vieno miestelio, nei vieno kaimo, kuriame nebūtų pabėgėlių ar prieglobsčio prašytojų statusą turinčių žmonių.  

Regiono migrantų asociacijos prezidentas Buchaib Khaline pristatė migrantų, senbuvių ir naujai atvykstančių, situaciją jų pačių akimis: sunkumus, su kuriais susiduria „naujokai“, senbuvių pagalbą siekiant jiems padėti įsitraukti į jiems naują gyvenimą, pamiršti traumuotą praeitį.

Įspūdingas susitikimas vyko trečiąją dieną mažo savivaldybės miestelio Lizzano in Belvedere bibliotekoje. Vieno aktyvaus, energingo, kūrybiško ir, kaip jis pats save pavadino, „truputį išprotėjusio (crazy)“ bibliotekininko pastangomis į bendrą veiklą suburti žymiausi krašto rašytojai, menininkai bibliotekoje įkūrė Teisėtumo biblioteką (La libreria della legalita). Joje dirbama su įvairiomis kultūriškai mišrios bendruomenės grupėmis, taikant "vaikai moko tėvus" metodologiją bei istorijų skaitymo ir kūrimo metodą. Užsiėmimų metu paaugliai rengiasi kalbėti apie knygas su jaunesniais vaikais, o pastarieji – su tėvais. Istorijų skaitymui rekomenduojamos vaikų, paauglių ir jaunimo grožinės literatūros knygos, kurios verčia susimąstyti apie žmogaus teises, galimybes, pareigas ir ribas, numatytas Italijos Konstitucijoje. Pagrindinė bibliotekos misija – atskleisti, kad taisyklės (Konstitucijos teiginiai) turi būti suvokiamos ne tik protu, bet gerbiamos ir širdimi, taip pat parodyti, kad taisyklės padaro žaidimą smagiu.

Ketvirtoji diena buvo skirta pažinčiai su keletu Bolonijos miesto nevyriausybinių organizacijų, dirbančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų įtraukties srityje. Viena jų – moterų organizacija „Orlando“, telkianti įvairių tautybių ir rasių moteris, seniai gyvenančias Bolonijoje ir naujai atvykusias, dalintis savo išgyvenimais, atskleisti savo kultūrinę tapatybę ir bendrauti vienoms su kitomis.

Kita NVO, Mondo Dona, didžiausią dėmesį skiria pabėgėlėms moterims, nukentėjusioms nuo smurto arba tapusioms prekybos žmonėmis aukomis. Organizacijoje sudarytos mobilios grupės iš psichologų, teisininkų, kultūros mediatorių, gydytojų ir mokytojų, operatyviai vykstančios į vietas, kuriose aptinkama moterims grėsminga situacija. Šių žmonių darbas yra tikras "meno kūrinys", reikalaujantys daug žinių, empatijos, sugebėjimo padėti nepadarant dar didesnių nemalonumų moterims, ne savo valia atsidūrusioms svetimoje šalyje, praradusioms šeimas, saitus su artimaisias, prigąsdintoms ir niekuo nepasitikinčioms. Iš susitikimo išsinešėme pagrindinę žinią: savanoriška veikla gali ženkliai prisidėti prie migrantų ir pabėgėlių įtraukties į naują gyvenimą, bet yra daug rimtų situacijų, kai reikalinga profesionali pagalba ir savanoriai tokiose situacijose yra bejėgiai.

Penktąją mokymosi dieną baigėme susitikimu su Alessandro Borri, kuris pristatė jų mokykloje sukurtą originalų žaidimą italų kalbos mokymui migrantų ir pabėgėlių grupėse. Šis žaidimas buvo apdovanotas Italijos „Epale“ agentūros prizu. Bet apie jį ir kitas įdomias bei Lietuvos švietėjams vertingas idėjas – kituose reportažuose apie mobilumo projekto mokymus mažame Porretta Terme miestelyje, turinčiame didelę darbo su migrantais, pabėgėliais ir prieglobsčio prašytojais patirtį.

Erasmus+ projektą „Andragogų meistriškumas – suaugusiųjų mokymosi kokybei“ (Nr. 2016 -1-LT01-KA104-022902) vykdo Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos (projekto veiklų koordinatorius), Klaipėdos valstybinės kolegijos, Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro, Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ bei Sveikatos priežiūros ir formacijos specialistų kompetencijų centro konsorciumas.


Parengė Vilija Lukošiūnienė


Vilija Lukošūnienė yra ilgametė Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos darbuotoja, nuėjusi kelią nuo organizacijos administratorės iki jos prezidentės. Per tuos metus ji tapo nuoširdi andragogikos idėjos skleidėja, vedanti mokymus andragogikos temomis, apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo suaugusiųjų besimokančiųjų mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymosi klausimus. Vilija aktyviai dalyvauja Asociacijos projektinėje veikloje, pati juos inicijuoja. Būdama „Epale“ platformos konsultantė Lietuvoje ji noriai dalijasi savo organizacine, metodine, dalyvavimo projektuose patirtimi šioje platformoje.