MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

BAIGĖSI KŪRYBINIŲ PARTNERYSČIŲ PROGRAMOS I-ASIS ETAPAS

Baigėsi Kūrybinių partnerysčių programos I-asis etapas


„Kūrybinių partnerysčių” programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti pirmą kartą. Ji vykdoma Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva, iš dalies remiama Europos socialinio fondo. Programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras drauge su regioniniais partneriais. Šios programos įgyvendinimą Marijampolės regione koordinuoja Marijampolės švietimo centras

Kūrybinių partnerysčių programa išvystyta sėkmingos to paties pavadinimo programos, veikiančios Jungtinėje Karalystėje, pagrindu. Jungtinėje Karalystėje jau dalyvavo daugiau nei milijonas vaikų iš daugiau nei 4000 mokyklų. Šiai „Kūrybinių partnerysčių” programai suteiktas 2011 metų Pasaulio švietimo inovacijų susitikimo (angl. World Innovation Summit for Education, WISE) apdovanojimas už reikšmingo poveikio švietimo inovacijos praktiką.

Ši programa sukuria sąlygas bendradarbiauti mokykloms ir kūrybinio sektoriaus profesionalams. Šio bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą, įkvėpti juos, padėti mokytis ir pasiruošti sėkmingai veikti dinamiškoje šiuolaikinėje darbo aplinkoje. Kūrybingi įvairių sričių profesionalai dirbo su mokyklomis, padėdami mokykloms įvardinti bendrojo ugdymo iššūkius ir problemas. Mokytojai, mokiniai bei kūrėjai kartu kūrė ir įgyvendino unikalius, mokyklų poreikius atitinkančius kūrybiško mokymosi projektus.

Pirmajame programos etape 2011 – 2012 m. m. buvo pakviestos dalyvauti šešios Marijampolės regiono mokyklos: Vilkaviškio rajono Virbalio vidurinė mokykla, Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių vidurinė mokykla, Kalvarijos savivaldybės Jungėnų pagrindinė mokykla, Marijampolės Jono Totoraičio pagrindinė mokykla, Šakių rajono Gelgaudiškio vidurinė mokykla ir Griškabūdžio gimnazija.

Mokyklos su užsidegimu ėmėsi projektinės veiklos, įspūdžiai liejosi per kraštus, užvirė darbas.

Virbalio mokyklos bendruomenės įspūdžiai po projekto - „Prasidėjo nerimo ir nežinomybės dienos: juk viskas, kas neišbandyta, yra šiek tiek baisu... Projektą mokykloje vykdę aštuntokai iš pradžių į viską žiūrėjo gana skeptiškai, tačiau įvairūs žaidimai, linksmos užduotys privertė mokinius į projektą žiūrėti visai kitaip. Pamažu atsirado bendradarbiavimo džiaugsmas, svajonių aptarimas, būsimų kūrybinių darbų aptarimas. Buvo nutarta statyti lauko klasę tiksliesiems mokslams, nes mokyklos kūrybinis projektas orientuotas buvo būtent į juos, siekiant stiprinti mokymosi motyvaciją ir gebėjimą bendradarbiauti"... „Mokinius iš pradžių ištiko lengvas šokas, kai sužinojo, kad visus baldus ir vaizdinę medžiagą lauko klasei turės pasidaryti patys, tačiau pamažu, vadovaujami “ projekto agentės menininkės Viltautės Žemelytės, pagrindinės kuriančiosios praktikės architektės Aurelijos Šlapikaitės ir jos komandos, Justino Jurkonio, Astos Šlapikaitės bei Elenos Sakalauskaitės, pradėjo kalti ir lipinti visą inventorių: gultus sukūrė iš ,,euro“ padėklų, stalus iš lentų ir kitokių medžio gabalų, piešė plakatus ir siuvo tentą. Taigi darbai virte virė. Gegužės 25 d. mokykloje įvyko nuotaikingas lauko klasės atidarymas. “

Plutiškių vidurinė mokykla pasirinko tikslinę grupę - septintokus, nes mokykla teigia, jog, pasak mokslininkų, 7-oje klasėje mažėja mokymosi motyvacija pereinant nuo konkretaus mąstymo prie abstraktaus, taip atsiranda mąstymo tingumas. Mokykla ieško būdų, kaip šioje klasėje prasidėjusį paauglystės maištavimą „išgyventi“ kuo švelniau ir kaip padėti mokiniams patirti mokymosi džiaugsmą. Susipažinus su kuriančia agente VDU MF Teatrologijos katedros doktorante Greta Minkštimiene, nuspręsta, kad tyrinėjimo sritis - mokinių motyvacijos kėlimas mokytis gamtamokslius dalykus (biologiją, fiziką, geografiją) per dalykų integraciją, panašumų ir sąsajų ieškojimą. Projekto tikslas – sudominti vaikus gamtamoksliais dalykais, padėti vaikams pereiti nuo apčiuopiamų konkrečių daiktų suvokimo prie abstraktaus mąstymo. Sulaukus ir kuriančių praktikų - menotyrininkės Ritos Karklytės ir skulptorės, menininkės Raimos Drąsutytės - sukonkretinta pagrindinė projekto tema, gamtos mokslų sąsajų ir naudos vaikams buvo ieškoma pasitelkiant keturis gamtos elementus; žemę, vandenį, orą, ugnį. Pačių septintokų sukurtas filmukas - galutinis apčiuopiamas produktas, bet veiksmingiausias produktas - septintokų vidinė savijauta projekto metu ir po jo, mokinių bendravimas ir pagarba vienas kitam.

Jungėnų pagrindinės mokyklos bendruomenė išanalizavo ir tiksliai įvardino 9 klasės mokinių pagrindinę problemą - žema savivertė, motyvacijos mokytis stoka, tačiau sunkiai sekėsi rasti konkrečių kūrybinių idėjų, minčių, lūkesčių, kad situacija keistųsi. Mokyklos bendruomenę sudomino puiki idėja - ugdyti mokinių kūrybiškumą, pasitelkiant žmones iš „išorės“ (architektus, dizainerius, menininkus, mokslininkus, muzikos ar scenos meno atstovus). Mokyklos kūrybos agente tapo menotyrininkė Rita Karklytė iš Vilniaus. Ji teigė: „Norėčiau, kad mūsų visų – vaikų ir suaugusiųjų gyvenimuose būtų kuo daugiau kūrybos, todėl esu čia“. Išsiaiškinusi ugdymo problemas ir poreikius mokykloje, ji dirbo kartu su kuriančiais praktikais - skulptore, menininke Raima Drąsutyte ir Vilniaus kolegijos dėstytoju Jevgenijumi Tichonovu, bei padėjo mokyklos bendruomenei kūrybiškai spręsti svarbias ugdymo problemas. Projekto dalyviai patyrė naują požiūrį į ugdymo procesą, suprato, kad į jį galima pažvelgti kitaip, kad mokytis gali būti smagu. Galima daryti išvadą, kad kuriančių praktikų, kuruojančios mokytojos ir pačių vaikų dėka projektas pavyko. Rezultatai – meniniai kūriniai, atsiliepimai apie juos ir bendra atmosfera klasėje - pranoko visų lūkesčius. Silpna vieta projekte – tėvų neįsitraukimas į bendrą veiklą. Buvo netikėta, jog asmeniniai vaikų kvietimai tėvams apsilankyti kūrybinių partnerysčių dirbtuvėlėje visai nesuveiks.

Marijampolės Jono Totoraičio pagrindinės mokyklos mokytojų komanda, susipažinusi su projekto „Kūrybinės partnerystės“ sąlygomis, pasiūlė dalyvauti 9a klasės mokiniams. Ši klasė buvo pasirinkta todėl, kad buvo suformuota iš aštuonių buvusių aštuntų klasių. Klasėje buvo motyvacijos, elgesio, tarpusavio bendravimo problemų, menkas savęs vertinimas. Todėl vienas iš dalyvavimo projekte tikslų - padėti mokiniams pajusti savo vertę, išmokti kūrybiškai pažvelgti į mokymosi procesą, skatinti tarpusavio bendravimą ir suburti darnų kolektyvą. Atvykusi į mokyklą agentė, kultūros darbuotoja, menininkė Gitana Pinkevičienė susipažino su projekto komandos mokytojais, susitiko su 9a klasės mokiniais, kurie vykdys projekto veiklas. Viename iš susitikimų, mokytojams ir mokiniams aktyviai dirbant, diskutuojant, gimė ir projekto pavadinimas – „ 9a klasės gyvenimas pagal „Hamletą“: atrask save“. Projekto dalyviai susitiko su kuriančiu praktiku, TV laidų ir filmų kūrėju, prodiuseriu Domu Burkausku. Domas susipažino su moksleiviais ir visi kartu žiūrėjo spektaklį „Atviras ratas“. „Atviras ratas“ – tai spektaklis, kurio pagrindą sudaro pačių aktorių autobiografinės improvizacijos. Spektaklyje buvo perteiktos paaugliams artimos ir jautrios temos. Dauguma moksleivių su aktoriais galėjo išgyventi savo pačių gyvenimo istorijas. Džiugu, kad projekto rezultatas ne tik apčiuopiamas, matomas ( sukurti 5 trumpi filmai), bet kur kas svarbesni vaikų vidiniai pokyčiai. Uždariausi, labiausiai nepasitikintys atsiskleidė, įgavo pasitikėjimo savimi, išdrįso vaidinti scenoje.

Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje projekto pradžioje buvo iškeltas tikslas - mokinių mokymosi motyvacijos didinimas. Projekto tyrinėjimo sritis - mokinių tarpusavio santykiai, bendravimas ir bendradarbiavimas. Per bendrą kūrybinę veiklą siekta suvienyti klasės mokinius, kelti jų motyvaciją, ugdyti atsakingumą, gebėjimą dirbti komandoje. Su mokiniais dirbo kūrybos agentas - skulptorius Žilvinas Landzbergas ir skulptorius, tapytojas Martynas Gaubas. Vieningai nutarta, kad reikia poilsio zonos. Mokiniai piešė, lipdė iš plastilino maketus, kaip turėtų atrodyti vieta, skirta bendravimui ir poilsiui prie mokyklos. Į darbus įsijungė visi klasės mokiniai - mergaitės ir berniukai. Betoną nešioti ir pilti, klijus gaminti ir plyteles klijuoti - tai darbai, kuriuos pabandyti dirbti norėjo visi. Pertraukų tarp darbų metu mokiniai žaidė futbolą, kartu su praktiku Martynu valgė ant pievutės bandeles ar ledus, linksmai bendraudavo, sukūrė filmą apie save ir savo pomėgius. Projekto eigos metu buvo vykdomos įvairios veiklos, fiksuojami pokyčiai. Skulptūra nebuvo pagrindinis projekto tikslas, tačiau jos gamybos metu buvo pastebėti pagrindiniai laukti pokyčiai.

Griškabūdžio gimnazijoje projekte dalyvavo aštuntokai. Anot kūrybos agento architekto, “2mm architects” studijos įkūrėjo Mindaugo, jie pajuto, kad galima kitaip pažiūrėti į tam tikrus dalykus ir situacijas. ‚,Mindaugas mus paskatino „kitu kampu“ pažvelgti į bendravimą pamokų ir ne pamokų metu. Kadangi pats Mindaugas tiki projekto idėja, kupinas iniciatyvumo, jis sugebėjo tai perduoti ir mums. Jau pirmojo susitikimo metu mes drauge sukūrėme filmuką apie klasę „Mes – aštuntokai“. Išmokom dirbti programa " Windovs Live Movie Maker". Kalbėjomės ir atviravome apie tarpusavio santykius, apie santykius su mokytojais. Puikus jausmas būti išklausytu ir išgirstu „. – kalbėjo mokiniai. Mokiniai išsakė savo mintis apie kuriančią praktikę, šiuolaikinio meno kūrėją, tyrinėtoją, redaktorę ir renginių organizatorę Eleną: ,, Pasirodė labai entuziastinga ir tiesiog trykštanti idėjomis bei labai linksma" (Algirdas), "Manau, kad ji puikiai išmano savo darbą ir yra tikrai nuostabi kurianti praktikė!" (Dominykas), „Labai iniciatyvi, mandagi, šmaikšti ir mokanti valdyti mokinių grupę. Kai pirmą kartą ją pamačiau, pagalvojau, kad su ja bus labai smagu dirbti ir neklydau". (Rokas Z). Klasės auklėtoja Ilona Tamulienė sakė: „Esu labai laiminga, kad dalyvavome šiame projekte - mano aštuntokai labai aktyviai įsijungė, jiems pasitenkinimą teikė pats kūrybos procesas. Pastebėjau akivaizdžius pokyčius mokinių elgesyje, jie įgavo daugiau pasitikėjimo savimi, laisvumo, pozityvių minčių. Viskas fiksuota filmuotoje medžiagoje ir mano užrašuose. Džiaugiuosi kiekvieno vaiko kad ir mažiausiu pokyčiu. Kažkas yra pasakęs – nesvarbu, kad kiti nemato, kaip tu pasikeitei, svarbu, kad tu pats tai jauti. Svarbu, jog jauti, kad „augi“ viduje.“

Taigi pirmasis „Kūrybinių partnerysčių“ projekto etapas baigėsi. Rezultatai nustebino ne tik projekto dalyvius, bet ir jo sumanytojus. „Lankydamasis Lietuvos mokyklose, likau sužavėtas, kad per trumpą laiką čia įvyko svarbūs pokyčiai – į kūrybingumo ugdymo veiklą, drauge su kūrėjais, aktyviai įsitraukė ne tik mokytojai, bet ir moksleiviai, jų tėvai. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių supranta, jog mokykloms būtina keistis, o „Kūrybinių partnerysčių“ modelis sėkmingai sprendžia mokymosi iššūkius tarptautiniu mastu“, – sakė tarptautinis kūrybiško ugdymo ekspertas, Jungtinės Karalystės nevyriausybinės organizacijos „Kūrybiškumas, kultūra ir ugdymas” (angl. „Creativity, Culture and Education”) vadovas Paulas Collardas.