MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

Visiems pedagogams - psichologija

Meno terapija – tai spontaniška kūryba, suteikianti plačių galimybių tyrinėti, išreikšti save, savo jausmus, pasaulėjautą ir mintis. Grafiniai vaizdiniai lengviau nei žodžiai priartina prie realybės – piešimo kalba padeda, kai sąmonei nebepakanka žodžių. Dalyvaudami meno terapijos grupėje mokomės ne vertinti ar teikti patarimus, bet priimti, padėti suprasti ir pamatyti save kitaip.
Emocijų harmonija – brandžios asmenybės vertybė. Emocija - tai neverbalinė kalba, kurioje nėra apgaulės. Tai kalba - vienijanti ir išskirianti žmones. Dalyviai suvoks jausenos ir komunikavimo sąveiką, transformuos vidinius įsitikinimus, gebės atpažinti konfliktų priežastis, įtakoti supratingumą ugdytinių sąmonėje.
Programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo bei psichologinio atsparumo ugdymą(si). Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai ir tėvai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu.
Emocijų harmonija - brandžios asmenybės vertybė. Emocija - tai neverbalinė kalba, kurioje nėra apgaulės. Tai kalba - vienijanti ir išskirianti žmones. Dalyviai suvoks jausenos ir komunikavimo sąveiką, transformuos vidinius įsitikinimus, gebės atpažinti konfliktų priežastis, įtakoti supratingumą ugdytinių sąmonėje.
Tik mąstantis žmogus gali būti ypatingai sėkmingas šiuolaikinėje visuomenėje. Jam tenka su problemomis ir klausimais, į kuriuos jis turi atsakyti ir rasti teisingus sprendimus. Neužtenka tik turėti daug žinių, įgūdžių, bet reikia juos laiku ir tam tikroje vietoje pritaikyti. O tam reikia mąstyti ir priimti teisingus sprendimus.
Atsparumas paprastai pasireiškia žmogui susidūrus su sunkumais, ištikus nelaimei. Emocinis atsparumas – tai žmogaus gebėjimas susidurti, susidoroti ir net būti sustiprintam gyvenimo sunkumų. Norint ugdyti psichologiškai atsparų vaiką, mokytojui labai svarbu būti pačiam emociškai atspariam. Todėl seminaro metu bus aptariami emociškai atsparaus mokytojo bruožai.
Pasaulyje yra sukurta daugybė metodikų, kurios leidžia faktiškai nekontaktuojant su asmeniu nustatyti jo pagrindinius charakterio parametrus. Viena iš tų metodikų – Veidoskaita. Veidoskaita nagrinėja žmogaus veido bruožų formas ir jų koreliacija su asmens charakteriu. Šios metodikos pagalba galima nesudėtingai nustatyti pagrindinius asmens charakterio parametrus. Žinant šiuos parametrus tampa ženkliai lengviau nukreipti asmenį jo potencialių talentų skatinimo link.
Bendravimas ir santykis su žmogumi labai priklauso nuo kalbos ir žodžių. Todėl daugeliui iš mūsų yra sunkiau išreikšti mintis ir jausmus žodžiais, todėl mes pasitelkiame metaforas, lipdome, pertvarkome savo aplinką, žaidžiame.
Mokyklos bendruomenė prieš kelis metus baigė LIONS QUEST programos PAAUGLYSTĖS KRYŽKELĖS mokymus, kuriuose dalyvavo dauguma Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokytojų. Praėjus keliems metams ir jau kurį laiką dirbant su programa, atsirado programos taikymo klausimų.
Šioje programoje aptariamas mokytojams ypač aktualus gebėjimas tinkamai reaguoti konfliktinėse situacijose, mokėjimas derinti skirtingus požiūrius bei išlaikyti bendravimui palankią aplinką.
Visuomenei išgyvenant ne tik ekonominę, bet ir moralinę tautos krizę (sociologiniai tyrimai), būtina investuoti į socialiai atsakingos asmenybės ugdymą. Tik tokia asmenybė gali savarankiškai priimti etiškus sprendimus įvairiuose gyvenimo srityse ir kurti dvasingą, atsakingą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę.
Programos idėja – ugdyti mokytojų gebėjimą atskleisti tobulėjimo erdvę mokiniams savo pavyzdžio galia, plėtojant asmenybės kompetencijas. Brandi asmenybė atvira pasauliui, žmonėms ir galimybėms, priimanti bet kokią patirtį, jos neneigianti ir neignoruojanti. Tokiai asmenybei jausmai, išgyvenimai, mintys, nuostatos, veiksmai, pojūčiai ir vaizdiniai sudaro vienovę.
Emocija – tai jausmas, tam tikra vidinė energija. Jeigu neturime kontakto su savo emocijomis, paprastai neturime kontakto su savo energijos šaltiniu. Yra labai svarbu, norint adekvačiai bendrauti ir bendradarbiauti, mokėti atpažinti ir įvardinti savo ir aplinkinių emocijas. Emocijų reikia tam, kad pagal jų raišką galėtume pažinti kitą žmogų, suprasti, kas su juo darosi. Susidūrus su savo ar kitų stipriomis emocijomis, pravartu mokėti jas tinkamai reguliuoti ir valdyti.
Gyvenimo įgūdžiai apibūdinami kaip gebėjimas garbingai atstovauti „Aš“ poziciją, užmegzti ir kurti tarpasmeninius ryšius, konstruktyviai spręsti konfliktus, plėtoti saviugdos poreikį, sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių.
Anot Motinos Teresės, geriausi mokytojai - vaikai. Šiandien jau verta suklusti: kokie vaikų poreikiai neatliepia mūsų, suaugusių atsako, auklėjimo ir ugdymo procese. Verta stabtelėti ir paklausti savęs, ko mokosi vaikai iš mūsų elgesio, tarpusavio santykių, emocijų raiškos, kaip pavyzdžio galios. Informacijos gausa, pasiekianti vaikus, netolygi mūsų gebėjimams ją kontroliuoti.
Postmodernioje visuomenėje žmonės jau nebenori būti tik gerais specialistais, jie nori pripažinimo ir žinomumo. Seminare bus analizuojama, kokias asmenybės savybes reikėtų lavinti, kad ji taptų pripažinta. Mokysimės kurti programas ir jas realizuoti, siekiant pripažinimo. Derinsime savęs realizavimo ir pripažinimo veiksmus strateginiame, taktiniame ir operatyviniame lygmenyse. Mokysimės, kaip derinti išmokimo, imitacinės kūrybos ir tikrosios kūrybos metodikas, siekiant žinomumo ir pripažinimo.
Suaugusieji mažai domisi jaunimo gyvenimo būdu, pomėgiais, vertybėmis, jų laisvalaikiu. Tokia situacija dažnai/kartais sąlygoja įtemptus santykius tarp jaunimo ir suaugusiųjų, neadekvačią reakciją bei aštresnes konfliktines situacijas. Tokiose situacijose kylančias problemas siūlome spręsti iš dialogo perspektyvos, akcentuojant tarpusavio supratimą, abipusio kompromiso idėją.
Ar bandėte nors kartą atsakyti į klausimą, kada gyvensime be konfliktų? Konfliktų buvo ir bus, jie neišvengiami. Kasdien susiduria įvairių žmonių interesai, poreikiai, norai, skoniai, vertybės ir kt. Konfliktai kyla dėl žmonių įvairumo, asmenybių individualumo, t. y. dėl to, dėl ko mes džiaugiamės ir kuo gėrimės. Įvairios teorijos skirtingai žvelgia į priežastis dėl kurių neišvengiami konfliktai.
Per savo gyvenimą kiekvienas susiduriame su sudėtingomis situacijomis, problemomis, iššūkiais, neigiamai nusiteikusiais žmonėmis, neteisybės jausmu. Kiekvienas toks susidūrimas palieka pėdsaką mūsų atmintyje, mintyse ir emocijose. Mokytojo darbe ypač daug sudėtingų situacijų - paauglystę išgyvenantys ar tiesiog maištaujantys vaikai, kažkuo nepatenkinti tėvai, didelis darbo krūvis ir reikalavimai. Visa tai itin sekina pedagogus ir reikalauju iš jų didelio atsparumo.
Šiandieninė gyvenimo situacija yra stipriai įtakojama daugybės negatyvios informacijos, kurią aktyviai skleidžia masinės informavimo priemonės, tolerancijos stoka, karo grėsmė ir kitos nepalankios situacijos. Mokykla ne tik nelieka nepaliesta to negatyvumo, bet ir gali jį sustiprinti arba susilpninti. Kokią įtaka mokykla padarys vaikų mąstymui ir visuomenei stipriai priklauso nuo mokytojų.
Vaikams būtinas tiek bendravimas, pagyrimai, domėjimasis jais, tiek drausmė, kontrolė, mokyklos taisyklių laikymasis. Vieni mokytojai labiau moka bendrauti, kiti mokytojai daugiau dėmesio skiria mokymosi rezultatams, kontrolei. Siekiant tapti sėkmingu mokytoju, būtina atrasti tinkamą bendravimo ir drausmės balansą, kad būtų ne tik geri santykiai su mokiniais, bet ir rezultatai pasiekti.
Pyktis yra natūrali žmogaus emocija ir visiškai normalu, kad vaikai pyksta. Pedagogų pagrindinė užduotis ne užgniaužti vaikų pyktį, bet išmokyti vaiką tinkamai išreikšti ir kontroliuoti pyktį. Pedagogams svarbu žinoti pagrindines pykčio priežastis ir ką su tuo pykčiu daryti. Užslopintas pyktis kaupiasi viduje ir gali virsti ligomis ar isterijos priepuoliais.
Ateitis priklauso save ugdantiems. Kitus įtakoti gali tik tas, kuris geba paveikti save. Lyderystėje tai vadinama savęs valdymu. Saviugda – tai asmeninės pergalės. Programos idėja – ugdyti mokytojų gebėjimą atskleisti tobulėjimo erdvę vaikams savo pavyzdžio galia, plėtojant asmenybės kompetencijas. Brandi asmenybė atvira pasauliui, žmonėms ir galimybėms.
Lietuvos mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos vis dažniau susiduria su vaikų netinkamo elgesio ir bendravimo problema. Vaikai įsipainioja į muštynes, neretai – gadina draugų daiktus ar mokyklos turtą, patyčios tapo viena opiausių problemų. Klasės auklėtojai, darželių darbuotojai, mokytojai, administracijos atstovai turi įsitraukti į netinkamo elgesio korekciją, sprendžiant aukščiau minėtas problemas.
Pedagogui, dirbančiam su vaikais, labai svarbu pažinti vaiko vidinį pasalį, kuris neretai daro įtaką vaiko elgesiui. Tik pažindamas vaiką, gali jam padėti keisti nepriimtiną elgesį, trukdantį ugdymo proceso organizavimui. Per meninę saviraišką atsiskleidžia pirmapradis, prigimtinis, natūralus poreikis vizualinei raiškai. Čia svarbiau ne meniniai įgūdžiai ar estetinis vaizdavimas. Tai savęs ir artimiausios aplinkos pažinimas kuriant.
Puslapiai: 12»