MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

Visiems pedagogams - duomenimis grįstas ugdymas

Programoje ieškoma atsakymų į klausimus: kodėl šiuolaikinėje mokykloje mąstymas tapo toks svarbus? Kuo mąstymo užduotys skiriasi nuo atgaminimo užduočių? Kas yra sudėtingos mąstymo užduotys ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai? Kodėl tik sudėtingesnio/aukštesnio mąstymo užduotys suformuoja ryšius tarp konstruktų? Kodėl skatinami mąstyti mokiniai pasiekia aukštesnių rezultatų? Kaip vyksta mokymasis paremtas mąstymu, o ne žinių atgaminimu (kitaip tariant - kaip mokosi smegenys)? Kodėl mąstymo įgūdžių turintys mokiniai geriau “atgamina”? Ar mąstymo galima išmokyti, ar jis priklauso tik nuo intelekto?
Mokėjimo mąstyti gebėjimai yra svarbūs dėl kelių priežasčių: didėja žinių apimtys, jas palyginti lengva gauti, tačiau jos yra tik santykinai teisingos, todėl reikia mokyti mokinius kritiškai mąstyti ir jas vertinti. Taip pat mąstymo ugdymas prisideda prie akademinių pasiekimų kokybės gerėjimo bei mokinių motyvacijos stiprėjimo.
Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo ir atnaujinimo prioritetas – ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas. Įgyvendinant ugdymo turinio atnaujinimo principus ir prioritetus pradėtas bendrųjų programų turinio atnaujinimas, taikant ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą pagal skirtingus mokinių poreikius, galias ir mokymosi stilius.
Nacionaliniam egzaminų centrui vykdant projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių kūrimas“ nuo 2012 metų vis daugiau mokyklų įsijungia ir mokiniai atlieka standartizuotas užduotis. Standartizuotų testų tikslas – sudaryti sąlygas mokykloms ir mokytojams savarankiškai ir objektyviai įsivertinti savo mokinių mokymosi pasiekimus, rinkti grįžtamojo ryšio informaciją, reikalingą ugdymo kokybei ir vadybai gerinti.