MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

Visiems pedagogams - apie ugdymą

Šiuolaikinis mokymas grindžiamas mokytojų ir mokinių dialogu bei pasiektų susitarimų atnaujinimu. Svarbiausia, kad kiekvienas mokinys bręstų kaip asmenybė pagal savo poreikius ir išgales, įgytų kompetencijų, būtų pasirengęs gyvenimui ir darbui šiuolaikinėje visuomenėje. Norint išugdyti kompetencijas būtina mokinius įtraukti į aktyvų mokymąsi.
Kaip teigia pozityviosios psichologijos atstovai, gyvenimas ir veikla pradeda žmogų džiuginti tada, kai jis išmoksta negatyvias mintis (jų mūsų galvose – daugiau nei 75 proc.) keisti pozityviomis. Tam svarbu perprasti pozityvaus mąstymo strategijas.
Tai programa, skirta mokyklų direktorių pavaduotojams ugdymui, įvairių dalykų mokytojams, dirbantiems su ugdymo planu ir tenkinantiems įvairių gebėjimų mokinių poreikius ugdymo procese. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su pagalbos vaikui teikimo sistema Marijampolės Sūduvos gimnazijoje, bus pristatyta gimnazijos Konsultacinio ugdymo centro darbo patirtis, sistema.
Šia programa siekiama ugdyti visų organizacijos narių efektyvios vidinės komunikacijos gebėjimus, kurie padės gerinti organizacijos narių tarpusavio santykius, nuties informacinį tiltą tarp vadovų ir darbuotojų, o taip pat skatins grįžtamąjį ryšį.
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas bei Geros mokyklos koncepcija, kuriuos Švietimo ir mokslo ministrė savo įsakymu patvirtino 2015_12_21, o įsigalioja nuo 2016 metų rugsėjo pirmosios, sukėlė nacionalinį judėjimą už išskirtinį dėmesį pagrindiniam (privalomam) ugdymui... Tad susiimkime ir padarykime proveržį, ieškokime naujų būdų, pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio, dalinkimės patirtimi, kad kiekvieno mokinio pasiekimai bet kokioje srityje gerėtų, tuo pačiu panaikintume tokį didžiulį atotrūkį tarp šalies mokyklų.
Remiantis Koncepcija, patvirtinta nauja mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika. Seminaras skiriamas įsigilinti, kaip Geros mokyklos koncepcija atsispindi šioje metodikoje, kaip pagal naujas rekomendacijas visuose Marijampolės profesinio rengimo centro skyriuose bus tęsiamas veiklos kokybės įsivertinimas.
Mokymosi mokyklos seminare „Kaip ugdyti Z kartą?“ mokytojai susipažins su vis labiau populiarėjančiomis mokymosi teorijomis ir metodais, kurie efektyviai veikia dirbant su Z karta, su „susiejimo su savimi“ (angl. Self-Reference) teorija ir kaip šios teorijos elementus integruoti į mokymosi procesus, su socialine metodologija, jos įrankiais (Ratas, Pasaulio kavinė, Pozityvaus vertinimo triados ir kt.).
Siekiant ugdymo kokybės svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų ne tik protinės informacijos, bet per ją ieškotų ir gyvenimo prasmės. Svarbu išmokius konkrečių žinių mokyti vaiką jas pritaikyti gyvenime, per išmoktas žinias pakviesti jį pažvelgi į savo vidinį pasaulį ir taip vaiką priartinti prie amžinųjų vertybių, prie kultūros suvokimo, sustiprinti jo ryšį su Kūrėju.
Šis seminaras skiriamas mokytojams, siekiantiems didinti gabių mokinių motyvaciją, kūrybiškumą, mokymosi efektyvumą, tobulinti aukštesnio lygmens gebėjimus ir mokymosi įgūdžius.
Programoje ieškoma atsakymų į klausimus: kodėl šiuolaikinėje mokykloje mąstymas tapo toks svarbus? Kuo mąstymo užduotys skiriasi nuo atgaminimo užduočių? Kas yra sudėtingos mąstymo užduotys ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai? Kodėl tik sudėtingesnio/aukštesnio mąstymo užduotys suformuoja ryšius tarp konstruktų? Kodėl skatinami mąstyti mokiniai pasiekia aukštesnių rezultatų? Kaip vyksta mokymasis paremtas mąstymu, o ne žinių atgaminimu (kitaip tariant - kaip mokosi smegenys)? Kodėl mąstymo įgūdžių turintys mokiniai geriau “atgamina”? Ar mąstymo galima išmokyti, ar jis priklauso tik nuo intelekto?
Visuomenės vystymasis susijęs su žmonių kartų kaita. Pagal kartų teoriją šiuo metu ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose mokosi Z kartos mokiniai. Šios kartos mokiniai ankstyvojoje vaikystėje gyveno pasaulyje, kuris jau buvo susietas technologijų, todėl Z kartos mokinių mokymasis, informacijos paieškos, idėjos, erdvė (vaizdai ir garsai), bendravimas, mokymasis iš esmės skiriasi nuo ankstesnių kartų.
Naujas požiūris į mokinį, ugdymą, mokyklą keičia mokytojo veiklos aspektus, jo vaidmenį ugdyme. Mokytojas turi sugebėti keistis ir keisti.