MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

Dorinis ugdymas

Adventas – laikas keliauti vidinę kelionę, todėl turint reikiamas priemones, atšviežinant idėjas, tą kelionę galima padaryti gilesnę ir prasmingesnę.
Seminaro programa padės išsiaiškinti esminius Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos akcentus, diskutuoti ir dalintis patirtimi apie tai, kaip realizuoti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą integruojant jos turinį į įvairių dalykų pamokas, neformaliojo ugdymo veiklas
Seminaro metu bus aptarti šiandien žinomi religiniai fenomenai, atsižvelgiant tiek į pasaulinį, tiek į Lietuvos kontekstą.
Šiame seminare mokytojai išgirs prof. dr. genetiko Danieliaus Serapino kompetetingą paaiškinimą apie gyvybės pradžios unikalumą ir orumą šiuolaikinio mokslo perspektyvoje
Programa padės parinkti tinkamus metodus vertinant, žiūrint ir keliant klausimus. Sustiprins gebėjimą parinkti tinkamus vaizdinius ir filmų ištraukas pritaikant tam tikroms Švento Rašto vietoms.
Fundamentinė teologija – katalikų tikėjimo pagrindai, kuriuos tikybos mokytojai mano gerai išmanantys, nes yra baigę teologijos studijas ir yra tikintys. Šiandieninėje visuomenėje esame apsupti informacijos srautų, įvairiausių nuomonių ir vertinimų, teorijų ir jas paneigiančių naujų „įrodymų“, todėl galime net nepajausti, kad susvyravęs mūsų tikėjimo pamatas arba jau nuklydome nuo pamatinių tikėjimo tiesų.
Naujosios technologijos vis labiau skverbiasi į mokyklą: spausdintas mokymo priemones keičia elektroninės, tradicinę lentą ir kreidą - kompiuterių ekranai. Šių technologijų negalima atsisakyti, nes mokslo pažanga skatina diegti ir plėsti naująsias informacines technologijas mokykloje.
Programa padės susipažinti su bibline apokaliptine raštija, bendrais bruožais aptariant jos atsiradimo aplinką, literatūrinę specifiką bei teologinius dėsningumus.
Žmogus gali atpažinti tikrovės ir gyvenimo dėsnius ir remiantis tuo stengtis pagerinti savo dvasinio gyvenimo kokybę. Tikybos mokytojams yra svarbu tai žinoti ir lavinti, nes jie mokiniams perteikia ne tik teologines, bet ir dvasines, psichologines bei socialines žinias.
Mokytojams pristatoma refleksijos ir kritinio mąstymo metodų įvairovė bei jų taikymo alternatyvos tikybos pamokoje, ugdant mokinių kompetencijas: mokėjimo mokytis, prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, atkakliai siekti užsibrėžto tikslo, gebėti planuoti ir apmąstyti savo mokymosi procesą ir rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius, žinoti pakankamus ir tobulintinus gebėjimus.
2016 metų rudenį Panevėžio vyskupijos Katechetikos centras išleido programą ir pratybų knygelę „Šventoji Dvasia, ateik!“ Tai knygelė kuri skirta supažindinti jaunuolius su Šventąja Dvasia ir palydėti juos pasiruošimo Sutvirtinimo sakramentui kelionėje. Nors pedagoginės gairės labiau pritaikytos neformaliam ugdymui, tačiau teorinės žinios, kurių galima pasisemti yra labai naudingos visiems tikybos mokytojams. Seminaro metu vyks daug praktinių užsiėmimų, kurių metu mokysimės sudėtingų temų atskiedimo metodikos jaunuoliams.
Šiuolaikinėje mokykloje aktyvūs mokymo(si) metodai kartu su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis (toliau IKT) turėtų būti neatsiejama mokymo(si) proceso dalis, nes „kompiuteris yra edukacinės praktikos realybė“ (Pečiuliauskienė, 2008).
Ugdydami jaunąją kartą mokytojai turi ne tik pateikti žinias, tačiau ir lavinti sugebėjimą priimti, patirti ir išgyventi metų įvykius per įvairius pojūčius. Artėja gavėnia, netrumpas susikaupimo ir vidinio nurimimo laikotarpis, kurio pabaigoje – džiugiausias įvykis – Velykos. Mokytojams kartais kyla klausimas – o kaip šiais metais apie šiuos įvykius kalbėti? Kaip prakalbinti mokinių širdis, kaip jiems papasakoti girdėtą istoriją kitaip?
Mokytojams, dirbantiems su vyresniųjų klasių mokiniais, tenka paliesti itin jautrią temą – negimusi gyvybė. Ką galime padaryti, kad apsaugotume, užkirstume kelią abortui, kuris dažnai įvyksta dėl to, kad besilaukianti moteris paliekama viena pati apsispręsti, nes atrodo, kad niekam jiedu (moteris ir vaikelis) neberūpi...
„Giesmių giesmės knyga, hebrajiškai „Šir haŠirim“ – Gražiausioji giesmė – apima rinkinį poemų, kuriomis vaizduojama ir gėrimasi abipuse Dievo ir Jo Tautos meile“ – taip pradedamas Giesmių giesmės įvadas Šventajame Rašte. Skaitydami šį Išminties knygoms priskiriamą kūrinį, galime matyti ir žmogiškosios meilės idealą, santuokinio gyvenimo šventumą bei gelmes.
Šiame seminare bus dalinamasi savo sukaupta patirtimi, medžiaga ir vidiniais dvasiniais turtais: gausime praktiškai patikrintos medžiagos, kaip suteikti Advento susitikimams prasmę ir turinį.
Edukacinės programos dalyviai bus supažindinami su XIX–XX a. sandūros Sūduvos valstiečių maisto gaminimo ypatumais, prietarais, tradicijomis ir folkloru. Dalyviai galės parodyti savo sumanumą atpažindami įvairius grūdus ir buities rakandus. Sužinos, iš ko maišomas blendinys ir ką simbolizuoja blynas. Didelėje keptuvėje bus kepami blynai ir ragaujami su įvairiais dažiniais.
Kad paauglystė – sudėtingas etapas tiek vaikui, tiek jo tėvams, tiek ir pedagogams – niekas negalėtų paprieštarauti. Suaugusiuosius dažnai gąsdina pasikeitęs, nesuprantamas paauglio elgesys. Kur dingo mielas paklusnus vaikas? Kaip suprasti, kodėl paaugliai elgiasi netinkamai, nepaiso reikalavimų ar įsivelia į rizikingas veiklas.
Šiame seminare ir bus mokomasi taikyti konkrečiose situacijose teatrinės raiškos bei bibliodramos elementus, tokiu būdu pagyvinant pamoką, padarant ją įdomesnę, gyvesnę, sudarant sąlygas pasireikšti ir tiems mokiniams, kuriems kitos priemonės mažiau priimtinos.
Tikybos mokymas mokykloje yra dorinio ugdymo dalis. Mokant tikybos siekiama mokiniui tikėjimo požiūriu padėti išsiugdyti vertybines nuostatas, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis vadovaujantis sąžinės balsu ir artimo meile, gerbiant įvairias pažiūras.
Darbas šiandienėje mokykloje teikia nemažai iššūkių, kuriems įveikti kartais stokojame išmonės. Kun. Jonas Bosko – saleziečių vienuolijos įkūrėjas, visą savo gyvenimą skyrė darbui su vaikais bei jaunimu, steigė jaunimo namus, mokė juos amato ir sukūrė labai savitą ugdymo sistemą (oratorijas), kuria šiandien remiasi net ir moderniausios pedagogikos šalininkai.
Ugdydami jaunąją kartą mokytojai turi ne tik pateikti žinias, tačiau sutelkti bendruomenę bendram darbui, akcijai ar prasmingam bei nuotaikingam šventimui drauge. Kad tai pavyktų, reikia geros idėjos ir žmonių grupelės, kuri padėtų idėją įgyvendinti; idėją, kuria tikime ir esame „užsidegę“.
Kaip teisingai pasirinkti muziką tikybos pamokoms? Kas yra sakrali muzika? Kodėl pasaulietinė muzika kartais geriau nei labai prastos kokybės katalikiškų giesmių įrašai? O gal galime giedoti per pamokas?
Kiekvienam mokytojui aktuali ir svarbiausia jo darbe veikla – pamoka, o pamokos sėkmė priklauso nuo tinkamo planavimo ir organizavimo. Todėl mokytojas pirmiausia turi būti geras mokymosi organizatorius, kuris moko mokinius veikti, skatina mąstyti ir kalbėti, daug stebi ir klauso, ką mokiniai kalba, sukuria situacijas, kai mokiniai moko vienas kitą, parenka įvairias užduotis įvairių polinkių ir poreikių mokiniams. Pamoka turėtų būti vedama pagal šiuolaikinio mokymo reikalavimus.
Kančios problema aktuali kiekvieno žmogaus gyvenime, taip pat ir tikinčiojo. Gali kilti klausimas, kaip nutinka taip, kad tikinčio žmogaus Dievas neapsaugo nuo kančios? Kaip ištverti užklupusius išbandymus ir neprarasti tikėjimo? Ar tikrai Dievas baudžia? Ar gali žmogus išvengti kančios ir kokia būtų to prasmė?
Puslapiai: 12»