MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

TAVO VARDAS - PALIETI KVEPALAI

Vakaras-susitikimas, renginių, skirtų PAŠVĘSTOJO GYVENIMO METAMS, baigiamasis akordas įvyko Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje 2015 m. lapkričio 22 d. Renginyje dalyvavo aktorė-režisierė Dalia Kanclerytė, saksofonistas Sigitas Stalmokas (Klaipėda). Susitikime buvo pristatytas dokumentinis filmas „Trokštu gyventi“ (prodiuseris brolis Benediktas Jurčys, režisierė Dalia Kanclerytė, operatorius Edis Jurčys). Renginį vedė Marijampolės kolegijos lektorė Vida Mickuvienė, organizavo - Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo pranciškonų pasauliečių vietinės brolijos narė Nijolė Puodžiūnienė.

Dalia Kanclerytė skaitė Šv. Rašto Saliamono „Giesmių giesmę“ apie Meilę Dievo duotam mūsų gyvenimui. Jos balsas, žvilgsnis – tai šviesa, meilė ir susižavėjimas tuo, kas šalia mūsų – žmonės, kvapai, gamta... Esam žmonės. Visi žinom, kad ateis laikas palikti šį pasaulį. Ar išeisime oriai? Ar nepyksime ant gyventi pasiliekančių? Saksofonisto Sigito Stalmoko improvizuotos muzikos intarpai padėjo apie tai pamąstyti. Filmo „Trokštu gyventi“ pagrindinė veikėja – penkiasdešimtmetė mokytoja Alma, susitikusi su mirtį nešančia onkologine liga, apsisprendžia jai likusį laiką gyventi džiaugsmingai, o mirtį pasitikti su šypsena. Draugės padovanota galimybė tapyti ant šilko leido jai pajusti kūrybos džiaugsmą. Niekada to nebuvo dariusi, bet rezultatas gavosi nuostabus. Paskutiniai kadrai – vienybės su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis dieną Almos dalyvavimas Šv. Pranciškaus onkologijos centro paramos renginyje „Vilties bėgimas“, nešančio žinią, kad visos mūsų kančios yra turtas. Alma su visais kartu bėgo dėl gyvenimo. Šiandien jau istoriniais tapę (po filmavimo ji gyveno dar pusę metų) kadrai stulbina, kaip šitokios žinios slegiamas žmogus atranda jėgų džiaugtis. Išėjusieji, anot režisierės Dalios Kanclerytės, neabejotinai lieka kartu su tais, kuriuos pažinojo ir su kuriais buvo kartu, kuriuos mylėjo.

Mirtinai sergančios Almos paliktas laiškas (kaip testamentas) gyviesiems, skamba filme: "Žmogus gali pasirinkti neviltį, bet kas nuo to pasikeis? Ar nuo to tapsi sveikesnis? Gali rinktis džiaugsmingą buvimą. Ir nesvarbu, kiek liko gyventi. Gal jau kitas ruduo bus paskutinis. Aš apsisprendžiau gyventi džiaugsmingai".

 

L. Kraukšlienė, kultūrinių renginių organizatorė

Nuotr. autorės