MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

„Mato kosmoso tvarką ir stebuklus“

Vasario 20 d. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menu galerijoje atidaryta marijampoliečio Remigijaus Pačėsos jubiliejinė (60-mečio) fotografijos paroda. Iš pažiūros lyg ir paprasti natūros objektai čia gali virsti simboliais, optinėmis metaforomis ir turėti visai kitą prasmę, ir kalbėti kitką. Panašios stilistikos fotografija Lietuvoje buvo pradėta vertinti 9-ajame dešimtmetyje, kai šią fotografiją, kaip kūrybinę, teigiamai įvertino dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, menotyros mokslų dr. Agnė Narušytė pavadino „nuobodulio estetika“, kai neskubant, nelekiant kažkur kažko, ramiai, tarsi nuobodžiaujant, įsižiūrima į aplinką.

Parodos atidarymo įžangoje skambėjo kūriniai, atliekami Marijampolės muzikos mokyklos moksleivių: Justinas Pliskus (fortepijonas), mokytoja Giedrė Stanionienė; Liepa Taputytė (fleita), mokytoja Dana Žemaitienė; Eimantas Girdauskas (violončelė), mokytoja Irena Valiulienė; dviejų pastarųjų koncertmeisterė – Eglė Čaplinskienė. Autorių sveikino ir Marijampolėje viešėjęs Teisingumo viceministras Julius Pagojus. Po savaitės, vasario 28-ąją (beje, tai tikroji Remigijaus Pačėsos gimimo diena), pasveikinti jubiliatą atvyko fotomenininkai: Gintaras Česonis (LFS Kauno skyriaus pirm.); Vytautas Pletkus (Vilnius), padovanojęs Remigijui dedikuotą, tik tik Kaune pristatytą fotoalbumą „Tuštėjimas – Vanishing“; Vytautas Stanionis (Alytus) ir menotyrininkė dr. Agnė Narušytė. Apžiūrėję fotografijas, svečiai dėmesio skyrė ir galerijoj eksponuojamai Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno kolekcijai, pasidžiaugė parodinėmis galerijos erdvėmis. Menotyrininkė, daugelio straipsnių autorė Agnė Narušytė galerijos lankytojų 

atsiliepimų knygoje įrašė: „Labai gera atvykus į Marijampolę rasti galerija paverstą šventovę, o toje šventovėje – fotografijas, kuriose kasdienybė švyti, skleidžiasi, užšąla, sruvena, plyti, filosofuoja ir užkrečia poetinėmis metaforomis patį miestą, iš kurio tos fotografijos „paimtos“.Remigijus Pačėsa, kaip sako jo draugai, yra matytojas, tai reiškia – mato tai, ko kiti nepastebi, už elementarios, pasikartojančios, nusibodusios tikrovės mato kosmoso tvarką ir stebuklus, kuriuos žodžiais sunku ir papasakoti [...] Tai, ką čia pamatėme – rimta, bet lengva ir su lašeliu ironijos.“


Egidijaus Bičkaus, Antano Beniulio ir Vytenio Skroblo nuotr.


Laimutė Kraukšlienė, kultūros renginių organizatorė