MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

MARIJAMPOLĖJE ATIDARYTA PARODA „NUO REALIZMO IKI OBJEKTO. PASAULIO LIETUVIŲ MENAS LIETUVOS IŠEIVIJOS DAILĖS FONDO KOLEKCIJOJE“

2017 m. gruodžio 8 d., Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje) vyko parodos „Nuo realizmo iki objekto. Pasaulio lietuvių menas Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijoje“ atidarymas. Ši paroda – tai 2017 m. pavasarį Vytauto Kasiulio dailės muziejuje Vilniuje surengtos parodos „Nuo realizmo iki objekto“ tęsinys, šį kartą pristatomas Marijampolėje. Paroda žymi du įvykius: Marijampolės – 2018 metų Lietuvos kultūros sostinės renginių pradžią ir Lietuvos išeivijos dailės fondo Vilniuje penkerių metų sukaktį.

Parodoje pristatomi 15 Lietuvos išeivijos menininkų ir jų darbai nuo 1942 m. iki šių dienų. Parodos kuratorė prof. dr. Rasa Žukienė parodai atrinko Česlovo Janušo, Elenos Urbaitytės-Urbaitis, Adolfo Valeškos, Viktoro Vizgirdos, Viktoro Petravičiaus, Prano Gailiaus, Kęstučio Zapkaus, Kazimiero Žoromskio tapybos kūrinius, Algimanto Kezio, Kazio Daugėlos fotografijas ir šiuolaikinių menininkų Ray Bartkaus, Stasio Eidrigevičiaus, Rūtos Jusionytės, Žilvino Kempino darbus.

Parodoje pristatomas platus lietuvių menininkų kūrybos spektras nuo realizmo iki abstrakcijos ir šiuolaikinės dailės objektų. Pasak parodos kuratorės R. Žukienės, ši paroda – tai plati ir kontrastinga XX–XXI a. lietuvių meno panorama, atspindinti lietuvių menininkų pasiekimus. Iš gausios ir turtingos Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcijos atrinkti kūriniai yra aukšto meninio lygio artefaktai, eksponuoti įvairiose pasaulio galerijose ir muziejuose. Šioje parodoje jie bus pristatyti ne vien kaip meninės vertybės, bet ir kaip savojo laiko, tapatumo paieškų, sudėtingų tautos gyvenimo momentų liudytojai.

Ekspozicija pradedama Kazio Daugėlos nuotraukomis iš karo pabėgėlių kasdienybės Vokietijoje ir realistiniais Česlovo Janušo peizažais. Ekspresyvūs Viktoro Vizgirdos ir Adolfo Valeškos kūriniai pristato lietuviškąją ekspresionistinę tradiciją, iki 1940 metų formuotą Kauno meno mokykloje ir nutrauktą karo. .

Lietuvių dailininkų kūrybą, atsidūrus Vakarų pasaulyje, veikė sąlygos, dailės tendencijos ir rinka. Dailininkai (pavyzdžiui, Vytautas Kasiulis, Pranas Gailius, Jonas Rimša), pasilikę Prancūzijoje arba nublokšti į Pietų Ameriką, Australiją, pratęsė figūrinės realistinės dailės tradicijas. JAV abstrakcionizmo apsuptyje lietuviškoji nacionalinė mokykla menko, nors Adomas Galdikas, Viktoras Vizgirda, Adolfas Valeška stengėsi ir Amerikoje rengti tapybos parodas. Jaunesnioji lietuvių menininkų karta - Kęstutis Zapkus, Elena Urbaitytė, Kazimieras Žoromskis, Pranas Lapė) - Amerijoke tapo avangardinių srovių piligrimais, abstrakčiojo ekspresionizmo, optinio meno, minimalizmo pasekėjais. Svarbu pabrėžti, kad, nors jų kūryba visavertiškai atstovauja tikrajam vakarietiškam modernizmui, ir, kita vertus, jų kūriniai yra ir Lietuvos dailės istorijos dalis.

Šioje parodoje taip pat pristatyti menininkai, kurie dailę studijavo ir nemažą sąmoningo gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, bet po 1990 m. juos įtraukė atsivėręs Vakarų meno pasaulis. Ray Bartkus, Žilvinas Kempinas, Rūta Jusionytė, Stasys Eidrigevičius šiandien kuria tarptautinėje aplinkoje. Šie menininkai yra pastebėti ir įvertinti įvairiais apdovanojimais. Lietuvių menininkų kūriniai, sukurti Niujorke, Varšuvoje, Paryžiuje liudija įsiliejimą į globalų meno kontekstą. Bet šie menininkai yra išlaikę emocinius ryšius su tėvų šalimi. Jų kūryba domina Lietuvą, nes šie migruojantys menininkai formuoja naują įdomų lietuvių dailės istorijos puslapį.

Lietuvių dailininkų esama visuose penkiuose žemynuose, o kūryba pasklidusi pasaulyje. Tai istorijos faktas, turintis ir šviesiąją, ir tamsiąją pusę. Lietuvių menininkų kūriniai eksponuojami pasaulio muziejuose ir galerijose, jų esama svarbiausių muziejų kolekcijose. Tačiau neretai nutinka ir taip, kad kūriniai tampa beglobiai, todėl svetur sukurto lietuvių meno nuoseklus telkimas Tėvynėje – prasminga ir kilni veikla. Nuo 2010 m. ją vykdo Vilniuje įsikūręs Lietuvių dailės išeivijos fondas.

Apie Lietuvos išeivijos dailės fondo veiklą papasakojo fondo direktorė Ugnė Bužinskaitė.

Parodos atidaryme dalyvavo Lietuvos išeivijos fondo kuratorė Giedrė Marčiulaitė, Beatričė Kleizaitė – Vasaris, savivaldybės, spaudos atstovai ir miesto gyventojai.