MARIJAMPOLĖS MEILĖS LUKŠIENĖS ŠVIETIMO CENTRAS

Konferencija „Mokykla kitaip“

Vaikai. Jie privers mus atsisakyti per šimtmečius nusistovėjusių švietimo formų ir tradicijų. Jie vis labiau bodėsis dabartine mokykla ir iš esmės ugdysis (o gal jau taip ir yra) ne mokykloje. Mokykla monopolio nebeturi, žinių monopolio nebėra, informacijos šaltinių yra daug.“

(Seymouras Papertas, 1997)


Š. m. gruodžio 12 d. Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre vyko konferencija „Mokykla kitaip“, kurios idėja gimė dar 2013 m. pabaigoje organizuojant konferenciją „Gera mokykla“, skirtą Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Konferencijos tikslas – susipažinti su kitokios mokyklos galimybėmis ir drauge su mokyklų vadovais, mokytojais, tėvais ir mokiniais padiskutuoti apie tai, kas šiandien netenkina mokykloje ir ką visi drauge galėtume pakeisti, kaip sukurti tokią mokyklą, kurioje mokymas ir mokymasis teiktų emocinį pasitenkinimą, kuri ugdytų laimingus ir savimi pasitikinčius vaikus. Įvairių švietimo tyrimų ir tarptautinių testų duomenys rodo, kad keistis ir siekti ugdymo kokybės būtina (pvz., 2013 m. UNICEF tyrimas „Vaiko gerovė turtingose šalyse“ parodė, jog Lietuva pagal švietimo kokybę yra tik 27 vietoje iš 29 šalių).

Pradėdamas konferenciją jos moderatorius, asociacijos „Lietuvos tėvų forumas” tarybos pirmininkas Audrius Murauskas priminė, jog turime puikų, kokybiškam švietimui sąlygas sudarantį Švietimo įstatymą, kurio tikslai kaip „matomo mokymosi“ detalės kabėjo visose erdvėse, kuriose vyko konferencijos plenarinė sesija ir darbas grupėse, tereikia tik noro, ryžto ir gebėjimų įgyvendinti jo nuostatas.

Apie tai, ką ir kodėl reikia keisti arba tęsti mokykloje šiandien, kurie 1962 m. mokyklos principai tiktų ugdant kartą, kuri gyvens 2022 m., kodėl, pasak senovės žydų patarlės, vaikus reikia mokyti ne tik to, ko pats esi išmokęs, nes jie gimę kitais laikais, kuo gresia sparčiai didėjantis atotrūkis tarp mokyklos ir gyvenimo, kalbėjo  Taikomųjų mokslų licėjaus bendruomenės telkėjas, koučingo specialistas ir konsultantas, sertifikuotas Brian Tracy International treneris Vytautas Gaidamavičius, taip pat „užsikrėtęs“ idėja steigti kitokią mokyklą.

Mokykla, kurioje mokytis gera

Plenarinėje konferencijos sesijoje buvo pristatytos patirtys, kaip galima ugdyti ir mokyti geriau. 20 metų Latvijoje sėkmingai veikiančios mokyklos „99 balti žirgai“ įkūrėjas ir vadovas fizikos ir matematikos mokytojas dr. Ojars Rode pristatė kitokios – alternatyvios - mokyklos idėją ir modelį bei vertybes, kuriomis remiasi ugdymas, bendradarbiavimo su tėvais reikšmę vaikų ugdymui ir sunkumus bei sėkmę kuriant tokią mokyklą. Pranešėjas apžvelgė švietimo modelius, įvairių Latvijos organizacijų idėjas dėl to, kurlink turėtų sukti švietimo sistema, ir kaip motyvuoti vaikus - pvz., kelti mokytojų profesionalumą ir prestižą, įdiegti šiuolaikines technologijas, integruoti dėstomus dalykus, mokymosi procesą padaryti kuo natūralesnį, vystyti dar neišnaudotus psichologinius gebėjimus, individualizuoti mokymą, į ugdymo ir švietimo procesą įtraukti tėvus. Daugelis šių idėjų sėkmingai įgyvendintos dr. Ojars Rode įkurtoje tautinėje mokykloje. Pasak pranešėjo, alternatyvių mokyklų poreikį diktuoja visuomenės inertiškumas ir nepsirengimas priimti naujoves, žmonių skirtingumas, „gyvų laboratorijų“ poreikis naujovių aprobavimui ir pareiga ateities kartoms - tai itin svarbu mažoms tautoms, kurios negali „švaistytis” žmogiškaisiais ištekliais visą švietimo dėmesį nukreipdamos tik į 1% vaikų – itin gabių ir specialiųjų poreikių – ugdymą ir neturėdamos jokių ar pakankamų lūkesčių visų kitų 99 % vaikų atžvilgiu.

Pagrindiniės nuostatos, kuriomis reminatis buvo kuriama ši mokykla – Dievas egzistuoja, viskas yra vieninga visuma, žmogus – individualybė, o vaikas - savo laimės kalvis. Mokyklos paskirtis – sudaryti sąlygas žmogaus savirealizacijai būtinoms savybėms įgyti, užtikrinti subalansuotą proto, širdies ir kūno vystymąsi, ugdyti asmenybes, kurios gebėtų kurti naują visuomenę, o veikla remiasi laisvės, skaidrumo, meilės, drąsos būti atviram sau pačiam, pasitikėjimo savimi, bendradarbiavimo, atjautos, tiesos ir tarnystės principais. Vaikai šioje mokykloje nuo pirmos iki devintos klasės mokosi drauge mišriose amžiaus grupėse, savo individualiu tempu, vienodai dėmesio skiriama ir dalykiniam, ir vertybiniam jų ugdymui, kūrybiškumo puoselėjimui, o tėvai savanoriauja ir dalyvauja mokyklos veiklose. Pasak pabuvojusių šioje Drustu miestelyje įsikūrusioje mokykloje, belieka tik apgailestauti, kad tokių galimybių nebuvo galima suteikti savo vaikams.

Demokratinio ugdymo galimybės

Demokratinės mokyklos, gebančios sukurti motyvaciją mokytis ir ugdyti laimingus vaikus bei leidžiančios mokiniams spręsti, kokių dalykų, kiek ir kaip mokytis bei lygiavertiškai dalyvauti mokyklos valdyme, idėją pristatė ir kuo toks ugdymas skiriasi nuo įprastinio parodė „Sėkmės mokyklos“ vadovas Nerijus Buivydas, taip pat vadovavęs ir mokinių diskusijų grupei. Pranešėjas akcentavo, kad demokratinis ugdymas gali išauginti lyderius su individualiomis ir autentiškomis sėkmės istorijomis, kad svarbiausia parodyti vaikams pagarbą, kad turėtume rasti drąsos paklausti vaiko, ko jis nori ir kokie jo poreikiai, ir skirti daugiau dėmesio jo asmenybei. Labai svarbu ir profesionalūs mokytojai, mylintys, matantys ir girdintys vaikus bei gebantys vesti juos į priekį, ir kitoks ugdymo būdas – laisvės suteikimas, ir tinkamos, įkvepiančios aplinkos sukūrimas.

Ką daryti, kad pokyčiai negąsdintų, ir kas kitaip turėtų būti mokykloje


Įžvalgomis apie tai, kaip nugalėti kaitos baimę ir priešinimąsi pokyčiams, kodėl bijome keisti ir keistis, koks, vaikų akimis, turėtų būti geras mokytojas, pasidalijo Mykolo Romerio universiteto psichologas Antanas Valantinas, pateikdamas pagrindinius kaitos principus ir pokyčių charakteristikas, pabrėždamas, jog keitimasis yra procesas, o ne įvykis, jog kiekvienai veiklai būtinas psichologinis pasirengimas ir maksimalus dalyvavimas, ir niekada nebūna taip, kad viskas pavyktų ar niekas nepavyktų.

Darbo grupėse mokyklų vadovai, mokytojai, tėvai ir vaikai diskutavo apie tai, ką ir kodėl reikėtų keisti mokykloje, kas galėtų vykti geriau ir kaip tai pasiekti. Jiems padėjo konferencijos moderatorius Audrius Murauskas, „Sėkmės mokyklos“ vadovas Nerijus Buivydas, asociacijos „Šviesos kampelis“ socialinės veiklos darbuotojos Jolanta Lipkevičienė ir Indrė Pavinkšnienė.

Pristatydami diskusijų rezultatus lakoniškiausi buvo vaikai. Pasak jų, mokykloje blogai tai, kad nesugebama motyvuoti mokytis, kad perteikiamos tik žinios, bet neugdomi gebėjimai, taip pat nepagarba mokiniui kaip asmeniui, o drauge nepagarba ir mokytojui. Mokiniai mano, kad bendravimas turėtų būti lygiavertis, paremtas abipuse pagarba, galimybe drąsiai pareikšti nuomonę, tolerancija. Kuo vaikai patys galėtų prisidėti prie geresnės mokyklos kūrimo? Jų nuomone, pasidalinti patirtimi su kitomis mokyklomis apie tai, kaip galėtų būti, taip pat mokykloje kelti problemas, jas analizuoti ir dalyvauti jų sprendime.

Pasak mokinių tėvų, mokytojams turėtų būti sudaromos sąlygos ir galimybės rinktis erdves, priemones, mokinių skaičių, valstybė turėtų investuoti į mokytoją; žinių suteikimas ir jų įgijimas neturėtų būti pats svarbiausias dalykas - kur kas svarbiau bendravimas ir vaiko galių atskleidimas. Tokioje mokykloje bus gera, lydės sėkmė. Baimė yra didžiulis stabdis. Mokytojai, pasak tėvų, dar nėra pasirengę tokiai mokyklai. Mokykloje turėtų vyrauti demokratija, turėtų būti kuriama įkvepianti aplinka. Vaikai ir mokytojai turėtų būti laisvesni, atviresni, nebijoti bendrauti. Be abejo, ir mažesnės klasės, tikslingai naudojamos lėšos, atsakomybė už tai, kas vyksta su vaikais. Mokyklai trūksta atvirumo, aktyvios bendruomenės, galimybių pasireikšti tėvams. Vadovas (kaip pranašas, pagalbininkas) turėtų tobulėti pirmiausia ir įkvėpti bei vesti pirmyn visus.

Mokytojų manymu, svarbu sudaryti sąlygas į mokyklas ateiti jauniems mokytojams, taip pat didesnis tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą ir ugdymo procesą, stabilumas, įvairesnių edukacinių aplinkų kūrimas ir įvairesnių ugdymo formų taikymas (pvz., išvažiuojamos pamokos, galimybė „pasimatuoti“ specialybes), sąlygų fiziniam vaikų aktyvumui sudarymas, bendravimas, bendradarbiavimas, emocinis raštingumas, visuminis tėvų ir vaikų ugdymas, mokinių įtraukimas į mokyklos valdymą, ne tik teisių, bet ir pareigų suvokimas, dėmesys mokytojų pervargimui ir pagalba jiems, dalykinės mokytojų kompetencijos tobulinimas, mokymas ir mokymasis be įtampos, atsižvelgiant į individualų vaikų tempą, saugi aplinka (psichologiškai, emociškai, fiziškai).

Mokyklų vadovų nuomone, geresnės, kitokios mokyklos svarbiausi akcentai - vaikas – vertybė, santykis su vaiku – partneriai, mokytojas, turintis gerą humoro jausmą, aiškus vertybinis mokyklos pagrindas, savita mokykla su savitomis tradicijomis, neriboti finansai, įvairūs resursai, vaikų gebėjimų pritaikyti žinias, emocinio raštingumo, socialinių kompetencijų, tėvystės įgūdžių ugdymas. Kaip tai pasiekti? Taikyti įvairias mokymosi strategijas, panaudoti vidinius resursus, į mokyklos veiklas įtraukti mokinių tėvus, panaudoti senjorų patirtį – asistentai padėjėjai, socialinių partnerių pritraukimas, veiklų pagal vaikų gebėjimus ir pomėgius organizavimas, bendraminčių parama (klubas, kuriame dalinamasi gerąja praktika), lyderystės skatinimas, vaikų įtraukimas į sprendimų priėmimą.

Taigi iššūkių mokyklai ir idėjų, ką ir kaip reikėtų keisti, daug, o kad visa tai būtų įgyvendinta, priklauso ir nuo kiekvieno iš mūsų. Jei tai, apie ką buvo kalbama konferencijoje, privertė susimąstyti apie tai, jog likti tame pačiame status quo nebeįmanoma, jei kažką įkvėpė ar pažadino kokybiškesnio ugdymo siekį, susiburta ir diskutuota ne veltui.

Akimirkos iš konferencijos:

http://youtu.be/wXZqPv-DBzY

http://youtu.be/TRGfqvkvDbc

http://youtu.be/wYYpPVpuhcE


M. Apanavičienė,

Marijampolės Meilės Lukšienės

švietimo centro direktorė